Pranešėjas:  Artūras Dubickas (VU Matematikos institutas)

2025 metų Lietuvos mokslo premija gamtos mokslų srityje paskirta
akademikui Artūrui Dubickui už darbų ciklą „Algebrinių skaičių pasiskirstymo uždaviniai ir jų taikymai (2010–2024)“.

Tema: Skaičiaus laipsnių pasiskirstymas moduliu 1

Anotacija: Pranešime apžvelgsiu darbus, skirtus begalinės geometrinės progresijos a^n,

kur a>1 fiksuotas skaičius, pasiskirstymui moduliu 1, kai n=1,2,3,…. Viena žinomesnių neišspręstų problemų šia kryptimi yra Malerio 1968 metais iškeltas uždavinys apie taip vadinamus Z-skaičius, susijusius su progresijos (3/2)^n, n=1,2,3,…,  pasiskirstymu.

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams:

LMD seminaras | Meeting-Join | Microsoft Teams

Nuoroda atvira, gali dalyvauti visi turintys nuorodą. Pasidalinkite su savo kolegomis.

VU Matematikos ir informatikos fakultetas – Kovo 14-oji – Pi diena

Konferencija vyks 2026 m. rugpjūčio 24–26 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), Saulėtekio al. 11, Vilnius.

Išsami informacija: https://conferences.vilniustech.lt/index.php/LMDMMT/lt

Konferencijos tinklapį galima skaityti ir anglų kalba.

Registracijai pildoma anketa: Dalyvių registracija

Dalyviai, kurie konferencijos metu skaitys pranešimus, turi parengti pranešimo santrauką ir ją įkelti pildydami dalyvių registracijos anketą.

Šiais metais bus rengiamas pranešimų santraukų leidinys, turintis ISBN.

Pranešimų tema parengti straipsniai bus publikuojami konferencijos darbų leidinyje. Pranešimo santraukos šabloną ir reikalavimus teikiamam straipsniui rasite: Informacija dalyviams

Svarbios datos

Registracija į konferenciją ir dalyvio mokesčio sumokėjimas iki 2026 m. liepos 1 d.
· Registruojantis po 2026 m. liepos 1 d. taikomas didesnis dalyvio mokestis.

Straipsniai pranešimo tema, konferencijos darbų leidiniui, siunčiami
el. p. rimas.norvaisa@mif.vu.lt iki 2026 m. rugsėjo 30 d.

Konferencijos organizacinis komitetas

Kviečiame dalyvauti 67-oje Lietuvos matematikų draugijos konferencijoje.

Konferencija vyks 2026 m. birželio 22-23 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), Saulėtekio al. 11, Vilnius.

Išsami informacija: https://conferences.vilniustech.lt/index.php/LMD

Svarbios datos:

• Išankstinė registracija iki 2026 m. gegužės 1 d.
• Registracijos pabaiga 2026 m. birželio 1 d.
• Registracija vykdoma per Lietuvos matematikos rinkinio tinklapį: https://www.zurnalai.vu.lt/LMR/lt/submit-article
• Kaip ir praėjusiais metais, bus skelbiamos LMD konferencijos pranešimų santraukos, todėl sėkmingai registracijai reikia parengti pranešimo santrauką (tex ir pdf arba docx ir pdf formatais) ir pateikti ją registruojantis į konferenciją.
• Straipsnių, pranešimo tema, pateikimas leidiniui „Lietuvos matematikos rinkinys“
  iki 2026 m. birželio 25 d..

Kovo 30 d. 17.00 val. 201 auditorijoje (MIF, Naugarduko g. 24) vyks Lietuvos matematikų draugijos seminaras.

Pranešėjai: Vilijandas Bagdonavičius, Viktor Skorniakov, Rūta Levulienė

Tema: Julius Jonas Kruopis – Matematinės statistikos taikymų Lietuvoje pradininkas.

SANTRAUKA.  Pranešime apžvelgsime profesoriaus Juliaus Jono Kruopio mokslinę ir pedagoginę veiklą bei jo indėlį į matematinės statistikos taikymų plėtrą Lietuvoje. Profesorius daugelį metų dirbo VU Matematikos ir informatikos fakultete, aktyviai prisidėjo prie statistikos mokslo vystymo, studijų programų formavimo ir jaunųjų tyrėjų rengimo. Seminaras skirtas profesoriaus atminimui, minint 85-ąsias jo gimimo metines.

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams:

LMD seminaras | Meeting-Join | Microsoft Teams

Nuoroda atvira, gali dalyvauti visi turintys nuorodą. Pasidalinkite su savo kolegomis.

Vasario 23 d. 17.00 val. 201 auditorijoje (MIF, Naugarduko g. 24) vyks  Lietuvos matematikų draugijos seminaras.

Pranešėjas:  Grigalius Taujanskas  (University of Cambridge, UK).

Tema: Trumpa bendrosios reliatyvumo teorijos matematikos istorija
A Brief History of Mathematical General Relativity

   R. Penrose paskaita Edinburgo universitete 2017-07-10

Septintajame dešimtmetyje Rogeris Penrose’as įrodė garsiąją singuliarumo teoremą, parodydamas, kad juodųjų skylių egzistavimas yra patikima bendrosios reliatyvumo teorijos prognozė. Pirmąją juodąją skylę 2019 m. nufotografavo „Event Horizon“ teleskopas, o 2020 m. Penrose’ui buvo skirta Nobelio fizikos premija už singuliarumo teoremą. Netrukus prieš tai, 2015 m., LIGO stebėjo gravitacines bangas, kurių egzistavimas beveik šimtą metų liko subtilus klausimas. Bendroji reliatyvumo teorija išlaikė griežčiausią fizikos istorijoje testų seriją, tačiau daugelis teorinių aspektų lieka ne iki galo suprasti. Šiame pranešime apžvelgsiu naujausią ir istorinę matematinės bendros reliatyvumo teorijos pažangą, paliesdamas kosminę cenzūrą, juodųjų skylių termodinamiką ir erdvėlaikio stabilumą.

In the 1960s Roger Penrose proved the celebrated Singularity Theorem, showing that the existence of black holes was a robust prediction of general relativity. The first black hole was imaged by the Event Horizon Telescope in 2019 and Penrose was awarded the 2020 Nobel Prize in Physics for the Singularity Theorem. Shortly before this, in 2015, gravitational waves were observed by LIGO, whose existence had remained a subtle question for almost a hundred years.  General relativity has passed the most rigorous series of tests in the history of physics; however many theoretical aspects remain incompletely understood. In this talk I will give an overview of recent and historical progress in mathematical general relativity, touching on cosmic censorship, black hole thermodynamics, and stability of spacetimes.

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams:

LMD seminaras | Meeting-Join | Microsoft Teams 
Nuoroda atvira, gali dalyvauti visi turintys nuorodą. Pasidalinkite su savo kolegomis.

KAZIMIERAS NAVICKIS (1949 – 2026)

2026 metų sausio 14 d. po sunkios ligos mirė ilgametis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas docentas Kazimieras Navickis.

Kazimieras Navickis gimė 1949 m. vasario 26 d. Ketūnų km.  Mažeikių rajone. Sedoje mokėsi vidurinėje mokykloje, o po matematikos studijų Vilniaus universitete nuo 1972 m. dirbo Vilniaus universiteto Geometrijos ir aukštosios matematikos (vėliau Geometrijos ir topologijos) katedroje, o nuo 1999 m.  Kompiuterijos katedroje.

Mokslinę veiklą K. Navickis pradėjo studijuodamas VU aspirantūroje, kur jo mokslinis vadovas buvo prof. Vaclovas Bliznikas. K. Navickio darbai paskirti diferencialinei geometrijai, kur jis nagrinėjo bendrą Grasmano daugdarų teoriją daugiamatėse projekcinėse ir afiniosiose erdvėse. Dažnai kitų autorių gauti rezultatai buvo K. Navickio įrodytų teoremų išvados. Kaip vėliau paaiškėjo iš fizikų darbų, tokių daugdarų teorija siejasi su vienuolikos matavimų Visatos fizikine versija. Gauti rezultatai buvo apibendrinti daktaro disertacijoje, kuri buvo apginta Vilniaus universitete 1999 m. sausio 5 d.

Navickis nemažai nuveikė ir Lietuvos matematikos istorijos srityje, rūpinosi matematikų veiklos ir jų atminimo įamžinimu. Jis parašė didžiąją dalį Teodoros Katilienės išleistos knygos apie Petrą Katilių, buvo leidinio „Lietuvos matematikams atminti“ bendraautorius.

Lietuvos matematikai neteko savo buvusio kolegos, iškilaus pedagogo, nuoširdaus, darbštaus ir sąžiningo  žmogaus. Reiškiame gilią užuojautą Kazimiero Navickio žmonai ir artimiesiems, liūdime kartu su jais.

Labai sunku pasakyti ar parašyti ką nors apie Žmogų, kurį, rodos, nuo neatmenamų laikų, tai yra nuo pačios jaunystės dienų gelmių pažinojai, kurį nuo pat pirmųjų universitetinių studijų dienų kasdien sutikdavai, su kuriuo kartu dirbai, kuriam, suprantama, stengdavaisi palikti ne patį blogiausią įspūdį ir kurio jau daugiau nebepamatysi, nebesutiksi ir nebepasikeisi nei šypsena, nei santūriu žodžiu – ir kuris jau bus tik prisiminimai. Prisiminimai bus nepajudinamai ryškūs, nes ryškus žmogus buvo mūsų Kazimieras Navickis, tikras žemaitis nuo Sedos ir tvirtas mokslo vyras. Kazimiero interesų horizontai buvo platūs ir neaprėpiami. Atrodė, kad jis domisi viskuo šiame pasaulyje ir apie viską ir visus turi savo nuomonę. O kaip nuostabiai jis fotografuodavo ir kokius subtiliai gražius kalendorius jis mums atsiųsdavo.

Lietuvos Matematikų draugijos valdyba

Prof. Emeritas Eugenijus Manstavičius

Profesorius Jonas Kubilius
Mokslininkas, rektorius,…, mokytojas 

Paskaitos skaidrės

SANTRAUKA.

Ricinas yra  toksiškas  eukariotinėms ląstelėms. Jis išgaunamas iš ricinmedžio (Ricinus communis) sėklų. Apsinuodijimas ricinu gali sukelti sunkius audinių  pažeidimus, uždegimines reakcijas, blokuoti proteino (baltymų) sintezę ir ląstelės žūtį. Jis 6000 kartų toksiškesnis už kalio cianidą. Žmogui mirtina dozė  yra 0.3mg/kg. Nepaisant intensyvių biomedicininių tyrimų, šiuo metu nėra gydymo nuo apsinuodijimo ricinu. Ricino poveikiui slopinti arba neitralizuoti yra naudojami  antikūnai.

Pranešime bus pateikti du proteino  biosintezės modeliai. Vienas iš jų aprašo proteino sintezę ląstelėje nesant toksinui. Antrasis modelis yra skirtas toksino (ricino) poveikiui silpninti nadojant antikūnus proteino biosintezės procese. Pirmasis modelis aprašomas paprastųjų diferencialinių lygčių sistema. Antrąjį modelį sudaro susieta dalinių ir paprastųjų diferencialinių lygčių sistema.

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams:

LMD seminaras | Meeting-Join | Microsoft Teams

Nuoroda atvira, gali dalyvauti visi turintys nuorodą. Pasidalinkite su savo kolegomis.