AR

2018 m. liepos 4 d. mirė ilgametis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto darbuotojas, buvęs fakulteto dekanas docentas Alfonsas Raudeliūnas.

Alfonsas Raudeliūnas gimė 1929 m. spalio 29 d. Kaišiadorių rajono Padalių kaime. 1954 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos–matematikos fakultetą. 1962–1963 m. dirbo Fizikos–matematikos fakulteto prodekanu, 1965–1974 buvo Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanu. 1962 m. apgynė daktaro disertaciją (vad. Vytautas Statulevičius), 1965 m. jam suteiktas docento mokslinis vardas. Paskelbė mokslinių straipsnių apie tikimybių teorijos ribines teoremas

Daugiau kaip dešimtmetį Alfonsas Raudeliūnas buvo fakulteto mokslinės tarybos pirmininkas, Lietuvos matematikų draugijos valdybos narys, aktyvus matematikos mokslų propaguotojas. Didelį darbą nuveikė būdamas Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejinio štabo vadovu. 1979 metais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio dėstytojo vardas. A. Raudeliūnas buvo puikus, studentų mylimas ir gerbiamas pedagogas, populiarių vadovėlių autorius. Buvo rūpestingas ir mylimas šeimos tėvas ir senelis.

Šviesus Alfonso Raudeliūno atminimas išliks Lietuvos matematikų bendruomenės atmintyje.

julius

2018 m. birželio 18 d. po sunkios ligos mirė ilgametis fakulteto darbuotojas prof. Julius Jonas Kruopis.

Julius Jonas Kruopis gimė 1941 m. vasario 21 d. Utenos rajone, 1963 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir Matematikos fakultetą, 1966-1969 m. mokėsi SSRS MA Steklovo Matematikos instituto aspirantūroje. Ten pat apgynė matematikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo pat pirmųjų mokslinio darbo dienų išryškėjo jo talentas realių procesų matematiniam ir statistiniam modeliavimui. Grižęs į Lietuvą J. Kruopis pradėjo vadovauti Taikomosios matematikos katedros taikomojo pobūdžio darbams, pirmasis Lietuvoje užmezgė ryšius su daugeliu Lietuvos bei SSRS gamyklų. Jis parašė pirmąjį matematinės statistikos vadovėlį Lietuvoje. Ypač vertingi jo darbai statistikos metodų taikyme optimizuojant kokybės valdymą technologiniuose procesuose. 1979-1985 m. J. Kruopis vadovavo Taikomosios matematikos katedrai. Joje jis kūrė ir puoselėjo naujas tradicijas, siekė kad dauguma studentų baigiamųjų darbų turėtų aiškų taikomąjį pobūdį. Tokiems darbams jis pats vadovavo bei skatino tai daryti ir kitus dėstytojus. Prof. J. Kruopis yra kelių monografijų bendraautorius (,,Mechatronikos gaminių kokybė. Atrankinė kontrolė”, “Nonparametric test for complete data”, “Nonparametric tests for censored data”). Be to, jis parašė kelis matematinės statistikos vadovėlius. Paskutiniais savo darbo universitete metais parašė platų keturių dalių „Matematinės statistikos“ vadovėlį.

Aistrą matematikai ir jos taikymams J. Kruopis įskiepijo ne tik studentams, bet ir savo vaikams. Julius buvo guvaus, konstruktyvaus mąstymo asmenybė, santūrus, taktiškas ir kuklus žmogus. Todėl jį taip mėgo ir studentai, ir kolegos. Šviesus Juliaus Kruopio atminimas išliks Lietuvos matematikų bendruomenės atmintyje.

Lietuvos matematikų draugija, Vilniaus universitetas ir Šiaulių universitetas organizuoja konferenciją, skirtą pagerbti profesorius Antaną Laurinčiką ir Eugenijų Manstavičių jų 70-mečių proga. Konferencija vyks 2018 m. rugsėjo 9–15 d. VU konferencijų ir seminarų centre Palangoje. Joje pranešimus darys Antano ir Eugenijaus kolegos iš įvairių šalių.

Daugiau informacijos čia.

 

 

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas ir Lietuvos matematikų draugija organizuoja vienos dienos konferenciją, skirtą pagerbti Donatą Surgailį už jo nuopelnus tikimybių teorijos ir statistikos srityse. Ši konferencija — 12-osios Vilniaus tarptautinės tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos bei tarptautinio Matematinės statistikos instituto tikimybių ir statistikos metinės konferencijos satelitinis renginys. Konferencija vyks VU Matematikos ir informatikos fakultete (Naugarduko 24) 2018 m. liepos 1 d. Jame pranešimus darys Donato kolegos iš įvairių šalių. Konferencijoje gali dalyvauti visi norintys.

Daugiau informacijos čia.

Lietuvos matematikų draugija 2015 metais paskelbė konkursą LMD Jaunųjų matematikų premijai už vertingiausią individualų matematinį darbą gauti. Pirmoji premija 2016 metais buvo įteikta Vytautui Paškūnui (Duisburgo-Eseno universitetas, Vokietija). Į antrąją premiją pretendavo du kandidatai – Giedrius Alkauskas (VU, MIF) ir Kęstutis Česnavičius (Paris-Sud universitetas, Prancūzija). LMD JMP vertinimo komiteto (pirmininkas prof. Vygantas Paulauskas) nuomone, abu pateikti darbai buvo labai aukšto lygio ir atrinkti nugalėtoją buvo sudėtingas uždavinys. Atsižvelgus į recenzentų atsiliepimus, balsuojant buvo nuspręsta antrąją Lietuvos matematikų draugijos Jaunųjų matematikų premiją skirti Kęstučiui Česnavičiui.

Skaityti daugiau →

2018 m. balandžio 30 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų
draugijos seminaras.

Pranešėjas – Franz Winkler (Johannes Kepler University, Linz).

Tema – ,,Symbolic solutions of algebraic differential equations“

Esame dėkingi visiems, parėmusiems LMD ankstesniais metais, džiaugsimės jeigu 2 % (ar mažiau) nuo pajamų skirsite draugijai ir šiemet. Tai padės organizuoti įvairius matematikos švietimo renginius, olimpiadas, konkursus, skirti stipendijas bei įgyvendinti kitas įstatuose numatytas veiklas. Skaityti daugiau →

Maloniai kviečiame dalyvauti Lietuvos matematikų draugijos 59-ojoje konferencijoje, kuri vyks 2018 m. birželio mėn. 18-19 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23). Daugiau informacijos adresu: http://if.vdu.lt/lmd59/

Norinčius dalyvauti konferencijoje prašome iki 2018 m. gegužės 1 d. registruotis Lietuvos matematikos rinkinio – LMD darbų tinklalapyje<http://www.mii.lt/LMR>. Būtina pateikti dalyvio duomenis, nurodyti sekciją ir pranešimo pavadinimą. Jeigu iškiltų klausimų, prašome kreiptis el. paštu LMD59@vdu.lt

2018 m. kovo 19 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų
draugijos seminaras.

Pranešėjas – Alfonso Montes-Rodríguez (University of Sevilla).

Tema – ,,The Perron–Frobenius operator intertwines the Hilbert transform:
applications to the Klein–Gordon equation“