Nuoširdžiai sveikiname LMD narį Konstantiną Pilecką tapus 2022 m. Lietuvos mokslo premijos laureatu už darbų ciklą „Skysčių tekėjimo matematinių modelių tyrimas ir taikymai (2007–2021)“ (pateikė Vilniaus universitetas).
2022-metu-Lietuvos-mokslo-premijos
LMD prezidentas Artūras Štikonas
LMD Valdyba
2023 m. sausio 22 d. eidamas 86-uosius metus, mirė docentas fizinių mokslų habilituotas daktaras Regimantas Ričardas PLIUŠKEVIČIUS.
R. R. Pliuškevičius gimė 1937 m. liepos 10 d. Šiauliuose. 1961 m. baigė Vilniaus universitetą. 1963–1967 m. buvo SSRS Mokslų akademijos Matematikos instituto Leningrado skyriaus aspirantas. Daktaro disertaciją Regimantas Pliuškevičius parengė ir 1967 m. sėkmingai apgynė SSRS Mokslų akademijos V. Steklovo matematikos instituto Sankt Peterburgo skyriuje; habilituoto mokslo daktaro disertaciją apgynė 2002 m.
R. R. Pliuškevičius dirbo akademinį darbą. Nuo 1961 m. – Fizikos ir matematikos instituto (kuris 1977 m. buvo pervadintas Matematikos ir kibernetikos institutu, 1990 m. – Matematikos ir informatikos institutu, o nuo 2018 m. – Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutu) mokslininkas, 1993–2015 m. – Matematinės logikos skyriaus vadovas.
Regimantas Ričardas Pliuškevičius yra vienas iš matematinės logikos vystymo Lietuvoje pradininkų. Jam vadovaujant buvo apgintos 6 mokslų daktaro disertacijos. Regimanto mokslinių interesų sritis – neklasikinės (modalumo, dinaminės, laiko, žinių) logikos, jų įrodymo teorijos (įrodymo paieškos metodai, išsprendžiamumas, įrodymo paieškos baigtinumas) ir taikymai informatikoje. Jis yra daugiau kaip 120 mokslinių publikacijų autorius.
Vyksta registracija į 11-ąjį Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimą (LJMS’11), kuris vyks š. m. gruodžio 30 d., penktadienį, mišriuoju būdu (gyvai su internetine transliacija). Renginys vyks KTU Santakos Slėnyje, K. Baršausko g. 59, Kaunas.
Kviečiame jūsų studentus ar jaunuosius kolegas registruotis skaityti trumpąjį pranešimą. Būtume dėkingi jei juos paragintumėte aktyviai dalyvauti.
Jau veikia mūsų susitikimo interneto svetainė:
https://www.matematikususitikimas.com/
Ketinančius dalyvauti prašome užsiregistruoti. Jaunuosius matematikus kviečiame apsvarstyti galimybę skaityti trumpąjį pranešimą. Dalyvių registracija čia:
https://www.matematikususitikimas.com/registracija
Taip pat informuojame, kad jau yra paskelbti geriausio 2022 m. doktoranto straipsnio rinkimai. Daugiau informacijos:
https://www.matematikususitikimas.com/konkursas
Informaciją bei pranešimus apie renginį galima gauti ir Facebook puslapyje:
https://www.facebook.com/MatematikuSusitikimas
Pagarbiai,
LJMS’11 organizatorių komanda
2022 m. gruodžio 1 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų
draugijos seminaras.
Pranešėja:
Daiva Petkevičiūtė-Gerlach (KTU MGMF):
DNR molekulės konfigūracijos nukleosomoje modeliavimas
DNR ląstelėse yra susivyniojusi į nukleosomas, sudarytas iš 147 bazių porų ilgio DNR ir baltymų histonų šerdies. Nukleosomos ne tik padeda kompaktiškai supakuoti DNR, bet ir reguliuoja genų raišką. Pranešime papasakosiu apie matematinį DNR mechanikos modelį cgDNA ir šiuo modeliu paremtą energijos minimizavimo metodą DNR konfigūracijai nukleosomoje prognozuoti. Minimizavimo rezultatai, juos lyginant su eksperimentiniais duomenimis, padeda geriau suprasti kaip nukleosomų išsidėstymas ir mobilumas išilgai DNR priklauso nuo genetinės sekos ir jos nulemtų DNR mechaninių savybių.
Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams.
Seminaro nuoroda:
2022 m. spalio 24 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų
draugijos seminaras.
Pranešėjas:
Kęstutis Kubilius (VU MIF DMST institutas):
Trupmeninės stochastinės diferencialinės lygtys su minkšta siena
Pranešime bus paaiškinta minkštos sienos sąvoka ir iliustruojamas grafiškai minkštos sienos poveikis SDL sprendinio trajektorijoms. Pagrindinis pristatomo darbo tikslas yra ištirti lygčių su minkšta siena sprendinių egzistavimą ir vienatį. Be to, bus tiriami tokio tipo lygčių sprendinių aproksimacijų konvergavimo greičiai. Kadangi įrodymuose naudojamos neišreikštinės Pikaro iteracijos ir neišreikštinės Oilerio aproksimacijos, tai bus paaiškintas jų naudojimo tikslingumas.
Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams.
Seminaro nuoroda:
Eidamas 85-sius metus, 2022m. rugsėjo 18 d. vėlų vakarą, netikėtai Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Senato pirmininkas, mokslo prorektorius prof. habil.dr. ROMUALDAS VOSYLIUS.
Vosylius gimė 1938 m. balandžio1 d. Bartninkuose (Pilviškių valsč., dabartinis Vilkaviškio raj.).
Pradžios mokslus baigė Bartninkų pradinėje, vėliau mokėsi septinmetėje mokykloje. 1949m. jis įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, kurioje, pasak Romualdo, matematikai buvo skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl čia besimokant, jam teko net padėti aukštesniųjų kursų moksleiviams. Įgijęs šios mokyklos diplomą, 1954 m. R. Vosylius įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakulteto matematikos specialybę. Jam studijose dėstė tokie iškilūs Lietuvos matematikai, kaip Vincas Mockus, Kleopas Grincevičius, Vincas Katilius, Michailas Gotleras, Aleksandras Dreimanas (daugelis kurių buvo Vytauto Didžiojo universiteto auklėtiniai), tačiau didžiausią įtaką jo, kaip geometro kelio pasirinkimui, turėjo Vaclovas Bliznikas, vienas iš Lietuvos geometrijos mokslų patriarchų. V. Blizniko patarimu, 1963 m. R. Vosylius įstojo į Maskvos M. Lomonosovo universiteto geometrijos aspirantūrą ir, vadovaujant žinomam SSSR geometrui prof. A.M. Vasiljevui, ją sėkmingai baigė. 1966 m. sugrįžęs po aspirantūros, 1966 – 2010 m. dirbo VVPI-VPU geometrijos katedroje vyr.dėstytojo, docento, profesoriaus, katedros vedėjo pareigose. 1969 m. Vilniaus universiteto mokslo taryboje R. Vosylius apgynė mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Apie homogeninių erdvių geometriją“, 1985 m. Tibilisio valstybiniame universitete apgynė habilitacinį darbą: „Apibendrintos geometrinės struktūros“, ir 1987 m, jam patvirtinamas profesoriaus pedagoginis vardas. 1987-90 m. prof. R. Vosylius išrenkamas mokslo prorektoriaus pareigoms, net dvidešimtmetį (1990-2010 m.) jis buvo renkamas savo Alma Mater Senato pirmininku. R. Vosyliaus mokslinių tyrimų sritis apėmė glodžiųjų daugdarų geometrija. Tirdamas geometrines struktūras, jis pirmasis pradėjo taikyti moderniąją Spencerio-Goldschmidto diferencialinių lygčių sluoksniuotose erdvėse teoriją, išplėtojo originalią jos versiją. R. Vosylius šia tematika kartu su bendraautoriais paskelbė per 50 mokslo straipsnių, Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose.
Studijų kolegos, studentai ir bendradarbiai dėstytojai labai šiltai prisimena subtilų Romualdo jumorą, jo pastangas padėti studentams ir kolegoms visais dalykiniais ir net asmeniniais klausimais. 2015 m. Lietuvos metų mokytoja Anna Mažuolienė su pasididžiavimu prisimena: „ „Kad jūs žinotumėte, kokie „grandai“ mane mokė: prof. habil. dr. Romualdas Vosylius, prof. dr. Pranas Survila, doc. dr. Jonas Banys, doc. dr. Jonas Teišerskis…“. Dar pirmame kurse R. Vosylius pradėjo domėtis parašiutizmo sportu, ištisas vasaras praleisdavo Kyviškių aerodrome. Buvo aktyvus VVPI šachmatų turų dalyvis, iki pat išėjimo į pensiją domėjosi Universiteto muzikiniu gyvenimu, lankydavosi „Šviesos“, „Poringės“, „Ave Vita“, kitų studentiškų kolektyvų renginiuose. Buvo gerai susipažinęs su Žilinsko kolekcija Kaune, lankė parodas, koncertus, ypač mėgdavęs kūrinius smuikui. Jo pomėgis buvo tos meno sritys, kuriose atsiskleidžia virtuoziškumas bei meistriškumas. Kadangi Romualdo ir Dailės akademijos rektoriaus Vytauto Brėdikio šeimos giminiavosi, nes jų žmonos Milda ir Laima buvo seserys, iškilaus VVPI lituanisto Ipolito Cieškos dukros, tai šeimyniniuose susitikimuose ir pobūviuose tik apie tapybą ir dailę sukosi visi pokalbiai. Vyriasniąjame amžiuje dar labiau sutvirtėjo Romualdo jaunystės pomėgis gamtai ir ypač žvejybai. Gal neatsitiktinai, šiltą šių metų rudens vakarą, kylant mėnuliui ir pradedant plaukti žvaigždėtam dangui, Romualdas iškeliavo Amžinybėn, lyg jaunas susimąstęs žvejys.
2022 m. rugsėjo 26 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų
draugijos seminaras.
Pranešėjai:
Jonas Jankauskas (VU MIF Matematikos institutas),
Artūras Štikonas (VU MIF Taikomosios matematikos institutas).
Pavadinimas: 2022 metų LMD veikla tarptautinėse organizacijose: ispūdžiai iš EMS tarybos susitikimo (Bledas, Slovėnija) ir IMU Generalinės Asamblėjos (Helsinkis, Suomija)
Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams.
Seminaro nuoroda:
2022 m. birželio 27 d. 16 val., 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų draugijos seminaras.
Pranešėja – Tamara Karpaliuk (Ukraina, Kijivas).
Pranešimo tema: „Галилеевская инвариантность системы уравнений реакции-конвекции-диффузии“
(Galilean invariance of the reaction-convection-diffusion system of equations)
Галилеевская инвариантность системы уравнений реакции-конвекции-диффузии. Из класса систем уравнений реакции-конвекции-диффузии для двумерного векторного поля в случае одной пространственной переменной выделено системы уравнений, инвариантные относительно алгебры Галилея и ее расширений операторами масштабных и проективных преобразований.
(Galilean invariance of the reaction-convection-diffusion system of equations. Systems, which are invariant under Galilean algebras and their main extensions by operators of scale and projective transformations are selected from a class of systems of reaction-convection-diffusion equations for two-dimensional vector field with one space variable.)
Pranešimas vyks rusų kalba. LMD remia Ukrainos mokslininkus pasitraukusius iš savo šalies dėl Rusijos agresijos.
Iki karo Ukrainoje pranešėja dirbo Національний технічний університет України „Київський політехнічний інститут імені Ігоря Сікорського“ КПІ ім. Ігоря Сікорського (kpi.ua) Šiuo metu T. Karpaliuk yra pasitraukusi į Lietuvą ir įdarbinta ir VU Taikomosios matematikos institute.
Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams. Seminaro nuoroda:
Birželio 16-17 dienomis Kaune vyko 63-ąją LMD konferencija, skirta Lietuvos universiteto 100-osioms metinėms. Konferenciją organizavo
Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir LMD. Joje dalyvavo apie 120 matematikų.
Plenariniai posėdžiai vyko istorinėje Auloje, A. Mickevičiaus g. 37, Kaunas. Šioje Auloje 1922 m. vasario 16 d. buvo iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas ir perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas einančio Aleksandro Stulginskio įsakymas apie Universiteto įsteigimą.
Konferencijos akimirkos https://lmd2022.ktu.edu/
