2018 m. spalio 29 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks jungtinis LMA matematikos sekcijos ir Lietuvos matematikų draugijos seminaras-diskusija.

Moderatorius – Rimas Norvaiša (VU MIF).

Tema – ,,Matematikos mokytojų rengimas ir dalykinė pagalba jau dirbantiems mokytojams“

Santrauka. Seminare trumpai apžvelgsime pasaulyje vykstančius pokyčius mokyklinės matematikos turinio ir jos mokymo srityje. Jei norėtume dalyvauti gilinant mokyklinės matematikos turinį mūsų šalyje, tai reikėtų didelių permainų rengiant matematikos mokytojus ir suteikiant pagalbą jau dirbantiems mokytojams. Savo nuomone šiais klausimais taip pat pasidalins pradinių klasių mokytojų rengime dirbanti Vaiva Grabauskienė ir matematikos mokytojas Vytautas Miežys.

2018 m. rugsėjo 24 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų
draugijos seminaras.

Pranešėjas – Gediminas Stepanauskas (VU MIF).

Tema – ,,Įspūdžiai iš Tarptautinio matematikų kongreso Brazilijoje“

Norvegijos mokslų akademija kviečia nominuoti kandidatus 2019 m. Abelio premijai. Abelio premija teikiama už ypač reikšmingus mokslinius pasiekimus matematikoje, tame tarpe teorinėje informatikoje, matematinėje fizikoje, tikimybių teorijoje, skaitinėje analizėje, statistikoje, matematikos taikymuose. Daugiau informacijos čia.

Rio de Žaneire vykstančiame Tarptautiniame matematikų kongrese įteikti prestižiniai matematikos apdovanojimai: Fields’o medalis, Rolfo Nevanlinna prizas, Carl Friedrich Gauss’o prizas, Chern’o medalis ir Leelavati prizas. Laimėtojų sąrašas čia.

AR

2018 m. liepos 4 d. mirė ilgametis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto darbuotojas, buvęs fakulteto dekanas docentas Alfonsas Raudeliūnas.

Alfonsas Raudeliūnas gimė 1929 m. spalio 29 d. Kaišiadorių rajono Padalių kaime. 1954 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos–matematikos fakultetą. 1962–1963 m. dirbo Fizikos–matematikos fakulteto prodekanu, 1965–1974 buvo Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanu. 1962 m. apgynė daktaro disertaciją (vad. Vytautas Statulevičius), 1965 m. jam suteiktas docento mokslinis vardas. Paskelbė mokslinių straipsnių apie tikimybių teorijos ribines teoremas

Daugiau kaip dešimtmetį Alfonsas Raudeliūnas buvo fakulteto mokslinės tarybos pirmininkas, Lietuvos matematikų draugijos valdybos narys, aktyvus matematikos mokslų propaguotojas. Didelį darbą nuveikė būdamas Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejinio štabo vadovu. 1979 metais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio dėstytojo vardas. A. Raudeliūnas buvo puikus, studentų mylimas ir gerbiamas pedagogas, populiarių vadovėlių autorius. Buvo rūpestingas ir mylimas šeimos tėvas ir senelis.

Šviesus Alfonso Raudeliūno atminimas išliks Lietuvos matematikų bendruomenės atmintyje.

julius

2018 m. birželio 18 d. po sunkios ligos mirė ilgametis fakulteto darbuotojas prof. Julius Jonas Kruopis.

Julius Jonas Kruopis gimė 1941 m. vasario 21 d. Utenos rajone, 1963 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir Matematikos fakultetą, 1966-1969 m. mokėsi SSRS MA Steklovo Matematikos instituto aspirantūroje. Ten pat apgynė matematikos mokslų daktaro disertaciją. Nuo pat pirmųjų mokslinio darbo dienų išryškėjo jo talentas realių procesų matematiniam ir statistiniam modeliavimui. Grižęs į Lietuvą J. Kruopis pradėjo vadovauti Taikomosios matematikos katedros taikomojo pobūdžio darbams, pirmasis Lietuvoje užmezgė ryšius su daugeliu Lietuvos bei SSRS gamyklų. Jis parašė pirmąjį matematinės statistikos vadovėlį Lietuvoje. Ypač vertingi jo darbai statistikos metodų taikyme optimizuojant kokybės valdymą technologiniuose procesuose. 1979-1985 m. J. Kruopis vadovavo Taikomosios matematikos katedrai. Joje jis kūrė ir puoselėjo naujas tradicijas, siekė kad dauguma studentų baigiamųjų darbų turėtų aiškų taikomąjį pobūdį. Tokiems darbams jis pats vadovavo bei skatino tai daryti ir kitus dėstytojus. Prof. J. Kruopis yra kelių monografijų bendraautorius (,,Mechatronikos gaminių kokybė. Atrankinė kontrolė”, “Nonparametric test for complete data”, “Nonparametric tests for censored data”). Be to, jis parašė kelis matematinės statistikos vadovėlius. Paskutiniais savo darbo universitete metais parašė platų keturių dalių „Matematinės statistikos“ vadovėlį.

Aistrą matematikai ir jos taikymams J. Kruopis įskiepijo ne tik studentams, bet ir savo vaikams. Julius buvo guvaus, konstruktyvaus mąstymo asmenybė, santūrus, taktiškas ir kuklus žmogus. Todėl jį taip mėgo ir studentai, ir kolegos. Šviesus Juliaus Kruopio atminimas išliks Lietuvos matematikų bendruomenės atmintyje.