2021 m. Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos įsteigta Abelio premija skirta László Lovász ir Avi Wigderson. Abu laureatai yra žymūs mokslininkai, kurių tematikos tampriai susijusios su skaičiavimų sudėtingumo (“computational complexity“) teorija. Ši sritis tiria algoritmų greitį ir sudėtingumą ir šiuo metu yra išvystyta mokslo sritis esanti matematikos ir teorinės informatikos sandūroje. Neabejotinai, didžiausią postūmį skaičiavimų sudėtingumo teorijos vystymuisi turėjo kertinis teorinės informatikos uždavinys – žymioji P vs. NP problema, kuri, grubiai kalbant, klausia ar kiekvienas uždavinys, greitai patikrinamas (per polinominį laiką), gali būti ir greitai išsprendžiamas. Ši informatikų „dovana“ matematikams pasirodė tokia sudėtinga, kad 2000 m. buvo įtraukta į Klėjaus matematikos instituto septynių tūkstantmečio problemų sąrašą. Iki šiol ji neišspręsta, nors daugelis matematikų tiki, kad P ≠ NP.

Skaičiavimų sudėtingumo tematika ypač aktuali šiuo metu kalbant, pavyzdžiui, apie interneto saugumą. Šiuolaikinis interneto saugumo specialistas negali apsieiti ne tik be kriptografijos, algoritmų efektyvumo žinių, bet ir be skaičių teorijos, grafų teorijos ir abstrakčiosios algebros elementų. Būtent László Lovász ir Avi Wigderson atskleidė gilų diskrečiosios matematikos (susiformavusios jau prieš daugelį dešimtmečių) ir žymiai jaunesnės teorinės informatikos ryšį. L.  Lovász – gerai žinomas Vengrijos matematikų mokyklos atstovas – išgarsėjo savo pasiekimais kombinatorikoje ir grafų teorijoje, yra suformulavęs ne vieną uždavinį, pavyzdžiui grafų spalvinimo uždavinį (Erdős–Faber–Lovász hipotezė, kuri atrodo 2021 m. beveik išspręsta). A. Wigderson yra puikiai žinomas matematikų ir informatikų bendruomenėje Izraelio mokslininkas dėl jo pasiekimų sudėtingumo, lygiagrečiųjų skaičiavimų, kriptografijos ir grafų teorijose. Galima tikėtis, kad ši pelnyta Abelio premija bus stimulas ir Lietuvos matematikams bei informatikams, besidomintiems įvairiais skaičiavimų sudėtingumo aspektais.