Gegužės 19 d. 17.00 val. 201 auditorijoje (MIF, Naugarduko g. 24) vyks Lietuvos matematikų draugijos seminaras.

Pranešėja: Kristina Kaulakytė

Tema: Nestacionarusis Puazeilio tipo sprendinys, esant minimalioms reguliarumo sąlygoms

 

SANTRAUKA. Pranešimo metu bus nagrinėjamos nestacionariosios Navjė ir Stokso lygtys, aprašančios klampių ir nespūdžių skysčių tekėjimą begaliniame cilindre, kai žinomas skysčio tekėjimo srautas per cilindro skerspjūvį. Kadangi nagrinėjamas skystis yra nespūdus, tai fiksuotu laiko momentu per bet kurį cilindro skerspjūvį prateka vienodas skysčio kiekis. Taigi, nestacionariuoju atveju srautas yra tik nuo laiko priklausanti funkcija. Pranešime bus aptarti klausimai, susiję su minėto uždavinio Puazeilio tipo sprendinio egzistavimu, vienatimi bei glodumu, kai srauto funkcija turi minimalų reguliarumą.

 

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams:

 

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_ZTY0MGJkNDMtMjQ4My00Mzk0LTlhYzMtOGQ1MWMwYzkyYjE4%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2285b1cf71-4572-41d6-b008-1d6d806d4abb%22%7d

Nuoroda atvira, gali dalyvauti visi turintys nuorodą. Pasidalinkite su savo kolegomis.

Zitikis

Skaudi netektis

Beveik prieš mėnesį gavau keistą elektroninį laišką iš Kanados, iš Vladimiro Vinogradovo. Kadangi jis kaip tik šiuo metu  įteikė savo straipsnį  mūsų žurnalui „Lithuanian Mathematical Journal“, pamaniau kad laiškas  susijęs su šiuo straipsniu. Tačiau klydau – laiškas buvo trumpas ir  tik vienu klausimu – ar aš neturiu kokių nors kontaktų su  Ričardo Zitikio pirmąja žmona ir trimis dukromis (nieko neaiškinant kam to reikia). Po valandos atkeliavo antras laiškas, taip pat iš Kanados: Edward Furman teiravosi lygiai to paties. Kitą rytą atsakiau abiem, kad, deja, jokios informacijos neturiu ir pasiteiravau kam ta informacija reikalinga, ar kas nors nutiko Ričardui. Vos parašęs šį atsakymą, gavau trečią laišką iš Lilio, mano draugas Jurijus Davydovas parašė, kad Ričardo Zitikio nebėra gyvųjų tarpe,  mirties aplinkybės  neaiškios. Iš kart buvo paskelbtas fakulteto, kuriame dirbo velionis, dekano laiškas, kuriame  pranešama apie mirtį, kartu rašant kad policija ir medikai neatskleidžia jokių detalių apie mirties priežastį. Kiek daugiau informacijos apie šį įvykį buvo susirašinėjime tarp kolegų ir draugų, kuriuos man persiuntė J. Davydovas. Ričardo buvo pasigesta, kai jis kovo mėnesį (savaitę  nuo 24 d.) praleido savo paskaitas, pranešęs kad šlubuoja sveikata. Kitą savaitę, kovo 31d., buvo gauta žinutė, kurioje Ričardas rašė, kad kai tik jausis gerai ir galės skaityti paskaitas, praneš atskirai. Bet kai dar  savaitę nebuvo jokių žinučių, balandžio 8 dienos vakare du Ričardo doktorantai nuvyko į jo gyvenamą vieta. Kai niekas neatidarė durų, paskambino pagalbos telefonu 911. Policija bute, kuriame velionis gyveno vienas, rado jo kūną.

Kai Lietuvos matematikų draugijos prezidentas paprašė parašyti žinutę apie šią netektį, iš kart sutikau, nes niekas iš Lietuvos tikimybininkų nepalaikė glaudesnių ryšių su velioniu  jam išvykus iš Lietuvos 1994 m. Savo mokslinę karjerą Ričardas pradėjo Vilniaus universitete. Dar būdamas 4-ame kurse, 1984 metais, kaip gabus studentas, įsijungė į mano vadovaujamą mokslinį seminarą „Skirstiniai begalinio matavimo erdvėse“. Vėliau vadovavau jo magistro darbui, o baigus universitetą  kartu su a.a. Vidmantu Bentkumi vadovavome Ričardui ruošiant daktaro disertaciją.  Todėl aš galiu papasakoti tik apie šį pirmąjį Ričardo karjeros dešimtmetį.

Noriu pažymėti, kad medžiagos apie Ričardo gyvenimą ir karjerą, pradedant 1994 m,  internete anglų kalba yra labai daug, tuo tarpu  lietuviškos medžiagos,  kurioje būtų minimas Ričardas Zitikis,  aš neradau. R. Zitikis, kaip mokslininkas, buvo labai produktyvus, lengvai bendraujantis, jo mokslinių interesų ratas labai platus – statistika, tikimybių teorija, draudimo matematika, rizikos teorija. Jo puslapiai yra daugelyje platformų, pradedant Western universiteto (University of Western Ontario), kuriame Zitikis dirbo nuo 2001 m, puslapiu, Google Scholar, Research Gate , Academia.edu, LinkedIn. Juose galima rasti visus kiekybinius Ričardo karjeros parametrus, kurie yra tikrai įspūdingi, pvz., Research Gate rodo kad R. Zitikis su 50 (!!!) bendraautorių turi 260 publikacijų ir 4080 citavimų (Google Scholar rodo didesnį citavimų skaičių – 4800), h indeksas – 36. Bet didžiausią įspūdį man paliko Ričardo pastoviai pildoma autobiografija  (CV), paskutinis įrašas darytas  2025 m kovo 11 d. (palyginkite su aukščiau pateikta data  – kovo 24 d). Biografija tokia išsami (jos apimtis  – 41 puslapis (!)) ir pildoma taip kruopščiai kad nedvejodamas galiu pasakyti, kad tokios biografijos nesu matęs, nors per tuos šešis metus, kai dirbau JAV universitetuose, mačiau tikrai nemažai CV. Manau, kad Ričardo pateiktoje CV yra tiksliausi duomenys, pvz., publikacijos išrūšiuotos: recenzuojamuose žurnaluose -159 str., o įskaitant konferencijų darbus ir kitokio pobūdžio publikacijas (diskusijas (discussions), redakcijos laiškus (editorial letters)) – 184 publikacijos. Detaliai aprašytos visos darbovietės (ir ne tik akademinės, pavyzdžiui, 2014-2017 m  Zitikis buvo  Middlesex Condominium Corporation No. 369, London, Ontario, Canada Direktorių valdybos nariu), visi ilgiau negu vienas mėnuo trukę vizitai kitose akademinėse įstaigose. Detaliai biografijoje aprašytas leidybinis darbas, konferencijų ir seminarų organizavimas bei dalyvavimas juose, gauti grantai -tiek moksliniai, tiek mokymo ir net grantai įrangai.  Didelė dalis biografijos skirta mokymui, surašyti visi studentai (undergraduate), kurių darbui vadovavo Ričardas, visi magistrai, doktorantūros studentai ,  podoktorantūros studijų dalyviai, internai. Skaičiai tikrai įspūdingi – 44 magistrantai, 18 doktorantų, 5 podoktorantūros  dalyviai. Ir pateikiama ne tik tradicinė informacija (studento pavardė, darbo tema, gynimo laikas), bet  ir papildoma informacija – prie daugelio magistrantų pavardžių pateikiama kur tęsiamos doktorantūros studijos, prie doktorantų – kur apgynę disertacija pradėjo darbinę veiklą. Tai atspindi Ričardo požiūrį  į darbą ir bendradarbiavimą su mokiniais, kuris tęsdavosi ilgus metus. Tarp doktorantų sąraše nemažai  asmenų, kurie dar nebaigė studijų , o taip pat kitų vadovų doktorantai, kurie trumpesniam laikui atvykdavo pas Ričardą padirbėti su juo. Tarp mano doktorantų Ričardas buvo 10-as (iš 16) apsigynęs daktaro disertaciją, tačiau iš visų mano mokinių turintis didžiausią skaičių savo mokinių, apgynusių disertaciją –  9-is genealogine prasme (žr. https://genealogy.math.ndsu.nodak.edu/id.php?id=88154 ) „matematinius vaikus“  (Gyula Pap (Vengrija) ir Alfredas Račkauskas turi po 8-is) ir, svarbiausia, jau pats turintis du  matematinius vaikaičius, kurie man jau yra matematiniai provaikaičiai.

Kaip minėjau aukščiau, internete labai daug medžiagos apie R.Zitikio mokslinę veiklą, bet visa ta medžiaga yra apie velionio veiklą emigravus į Kanadą. Labai greitai po balandžio 12 d.  pasirodė  keletas nekrologų, štai nuorodos į juos:

https://todayinusaobit.site/ricardas-zitikis-ontario-obituary-western-university-professor-passes-away/

https://deadlist.site/ricardas-zitikis-obituary-ontario-beloved-professor-at-western-university-has-died/

https://mortuaryward.site/ricardas-zitikis-western-ontario-obituary-renowned-educator-and-professor-at-university-has-died/

https://memorialzone.icu/2025/04/15/ricardas-zitikis-obituary-death-western-ontario-beloved-professor-and-mentor-passes-away-at-79/?unapproved=39&moderation-hash=5177b30af28729d3c76f4297cfd0d5b3#comment-39

Šiuose nekrologuose yra  net klaidingos informacijos, pavyzdžiui,  rašoma kad velionis gimė 1945 m balandžio mėn. 20 d. Vilniuje, o mirė balandžio 12 d. Tiesa, kiek vėliau pasirodė trumpas, bet jau su tiksliomis datomis nekrologas

https://www.northviewfuneralchapel.com/obituaries/ricardas-zitikis/ ,

tačiau visuose nekrologuose velionio gyvenimas iki emigravimo į Kanadą  visai neatspindėtas. Todėl vienas iš šio teksto tikslų yra atspindėti velionio Ričardo gyvenimo Lietuvoje dešimtmetį 1984-1994, kurio metu jis susiformavo kaip matematikas.

Ričardas Zitikis gimė 1962 m. liepos 13 d. Molėtų raj., Videniškių km., mokėsi ir 1980 m. baigė Utenos 4-ąją vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą. Kaip buvo paminėta aukščiau, dar būdamas studentu 1984 m. įsijungė į mokslinio seminaro „Skirstiniai begalinio matavimo erdvėse“ veiklą ir jame aktyviai dalyvavo iki savo pirmos ilgalaikės stažuotės  užsienyje 1991 m. Pirmas įrašas apie R. Zitikio dalyvavimą seminaro registracijų žurnale (žurnalas apėmė 297 kassavaitinius seminaro posėdžius 1982- 1995 metais) datuojamas  1984 m. rugsėjo 21. Seminare be originalių rezultatų bei paruoštų disertacijų pristatymo vyko ir mokymasis – buvo nagrinėjamos kai kurios funkcinės analizės temos, pavyzdžiui, 1988 m buvo nagrinėjama Banacho erdvių geometrija (tarp pranešėjų buvo ir Ričardas) ir Maliavino skaičiavimas. Ričardas buvo pirmasis tarp mano studentų, kuriam buvo pasiūlyta bakalauro darbą ruošti ne tikimybių teorijos, bet funkcinės analizės tematikoje. Tokio žingsnio motyvacija buvo noras sustiprinti funkcinės analizės kryptį Vilniaus Universitete, todėl  1981 m. aš su  savo mokiniais buvome pervesti iš Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros į Matematinės analizės katedrą. 1985m birželio mėnesį Ričardas Zitikis apgynė magistro darbą  „Neišplečiantys operatoriai Banacho erdvėse“  (tuo metu  bakalauro studijos truko 5 metus, todėl baigiamasis bakalauro darbas vėliau buvo prilyginamas magistro darbui). Baigus  studijas VU, Ričardas buvo paskirtas dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Matematikos ir informatikos institute, Matematinės statistikos skyriuje. Svarstant tolesnes Ričardo studijas buvo nuspręsta kad ruošti daktaro disertaciją funkcinės analizės srityje Vilniuje nėra galimybių, ir Ričardas grįžo į tikimybių teoriją. Disertacijai  vadovauti buvome paskirti du  – Vidmantas Bentkus ir aš (vienas Vidmantas vadovauti negalėjo,  nes tik 1986 m Maskvos Lomonosovo universitete apgynė disertaciją funkcinės analizės srityje, o aš vienas negalėjau vadovauti, nes tuo metu vadovavau 5 aspirantams, tai maksimalus skaičius vienam vadovui). Tema buvo parinkta surišta su ribinėmis teoremomis įvairioms statistikoms, į jas žiūrint kaip į atsitiktinius dydžius su reikšmėmis begalinio matavimo erdvėse. Darbas  vyko labai sėkmingai, ir 1988 m gruodžio mėn. Vilniuje Ričardas  Zitikis apgynė fizikos -matematikos mokslų kandidato disertaciją (dabar ji prilyginta daktaro disertacijai) „Asimptotiniai skleidiniai lokaliojoje ribinėje teoremoje Cramer-von Mises-Smirnov statistikoms“. Pirmieji  Ričardo straipsniai (iki 1991) buvo atspausdinti išimtinai „Lietuvos matematikos  rinkinyje“ (tuo metu jis buvo vadinamas „Litovskii matematičeskii sbornik“, bet jau buvo verčiamas į anglų k. kaip „Lithuanian Mathematical journal“).  1991 m. Ričardas kartu su Rimu Norvaiša  atspausdino str. žurnale „J. of Statistical Planning and Inference“. Apgynęs disertaciją Ričardas aktyviai įsijungė  į tarptautinį bendradarbiavimą, 1992-1993 mokslo metais stažavosi Bielefeldo universitete. Nuo 1986 m.  porą dešimtmečių vyko platus bendradarbiavimas tarp Vilniaus ir Bielefeldo universitetų tikimybininkų, vykdant ilgalaikį ir didelės apimties mokslinį projektą (SFB 343), kuriam vadovavo Bielefeldo universiteto profesorius Friedrichas Goetzė. Šiuo laikotarpiu Ričardas parašė kelis svarbius straipsnius su Vidmantu Bentkumi ir Friedrichu Goetze, vienas iš jų 1994 m buvo atspausdintas prestižiniame žurnale „Annals of Probability“. 1994 m. Ričardas dar mėnesį stažavosi Amsterdame  ir tais pačiais metais išvyko dviejų metų stažuotei į Kanadą, Carleton universitetą Otavoje. Nuo tada  Ričardas apsigyveno Kanadoje, iš kurios , kaip atrodo, iki pat savo nelemtos mirties,   nei karto nebuvo grįžęs į Lietuvą.

Carletono universitete Ričardas dirbo iki 1999 m, 1999-2001 m. dirbo Manitobos universitete Manitoboje, o nuo 2001 m. iki savo gyvenimo pabaigos Western universitete, Londone, Ontario provincijoje. Sunku atsakyti į klausimą, kodėl daug keliaudamas tiek Europos, tiek Azijos šalyse, nė karto nebuvo grįžęs į Lietuvą. Iš kitos pusės, pats Ričardas neslėpė savo lietuviškų šaknų, jo autobiografija užvardinta „Ričardas Zitikis, MSc, PhD, Canadian Citizen“  su pastaba išnašoje, kad iki 2001 m. buvo Lietuvos pilietis, tačiau gavęs Kanados pilietybę, automatiškai prarado Lietuvos pilietybę. Gali būti, Lietuvos pilietybės netekimas jį labai paveikė ir kad tai dalinai atsako į  aukščiau formuluotą klausimą.

Kanada neteko gabaus ir talentingo matematiko, puikaus pedagogo, aktyvaus mokslo organizatoriaus.

Kartu tai netektis ir Lietuvai, nes velionis buvo vienas tarp tų nedaugelio lietuvių matematikų, kurie baigė mokslus Lietuvoje, o tarptautinį lygį pasiekė dirbdami užsienyje. Norisi tikėti kad Ričardas bus prisimenamas ir Lietuvoje ilgą laiką.

 

Vygantas Paulauskas

Vilniaus universiteto profesorius-emeritas

Balandžio 28 d. 17.00 val. 201 auditorijoje (MIF, Naugarduko g. 24) vyks Lietuvos matematikų draugijos seminaras. Pastaba. Pranešėjas skaitys pranešimą nuotoliniu būdu.

Pranešėjas: Matas Šileikis

Tema: Didžiųjų nuokrypių nelygybės atsitiktiniame binominiame grafe

SANTRAUKA. Binominis atsitiktinis grafas G(n, p) yra, ko gero, geriausiai ištirtas objektas atsitiktinių grafų teorijoje. Vienas sunkiausių uždavinių šioje srityje yra vadinamasis viršutinės uodegos uždavinys – asimptotika tikimybės, kad fiksuoto grafo H kopijų skaičius reikšmingai viršija savo vidurkį. Pastaraisiais metais šis uždavinys kartais įvardijamas kaip netiesinių didžiųjų nuokrypių teorijos problema. Šiame pranešime apžvelgsiu įvairių autorių rezultatus gautus per 25 metus uždavinio istorijos.

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_Y2Q3N2Q0NDUtODkxMC00YWE5LWIwODctZWVmOGE3OWY5NmQ2%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2285b1cf71-4572-41d6-b008-1d6d806d4abb%22%7d

Nuoroda atvira, gali dalyvauti visi turintys nuorodą. Pasidalinkite su savo kolegomis.

2025 m. birželio 9–13 d. Palangoje KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas organizuoja Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves 2025.

Tai 5-ių dienų trukmės renginys, kurio metu mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio bendradarbiauja su verslo atstovais spręsdami įmonių pateiktas užduotis.

Kviečiame visus matematikos ir IT srities akademinių bendruomenių atstovus – nuo doktorantų iki profesorių – dalyvauti verslo ir pramonės problemų sprendimo procese,

pritaikyti turimas teorines žinias praktikoje ir padėti įvairioms įmonėms susidoroti su iššūkiais.

Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuvės_linkedin 2

Dalyviams Matematikos dirbtuvėse yra suteikiamos šios nemokamos paslaugos:

  • Apgyvendinimas;
  • Pietūs;
  • Kava/arbata ir užkandžiai darbo metu;
  • Atidarymo vakarienė;
  • Ekskursija;
  • Šventinė vakarienė.

 

Renginys sulaukė didelės sėkmės ankstesniais metais. Jei žinote savo kolegas, kuriems renginys gali būti aktualus, maloniai prašytume pasidalinti su jais šia informacija.

Registracija čia https://matematikosdirbtuves.ktu.edu/#registracija

Jei kiltų klausimų, nedvejodami susisiekite el. paštu matematikos.dirbtuves@ktu.edu

Daugiau apie dirbtuves https://matematikosdirbtuves.ktu.edu/

 

Kovo 31 d. 17.00 val. . 201 auditorijoje (MIF, Naugarduko g. 24) vyks  Lietuvos matematikų draugijos seminaras.

Pranešėjas:  Daniele Ettore Otera (VU DMSTI).

Tema: Apie Poincaré hipotezę

 

Be pavadinimo

SANTRAUKA.

Poincaré hipotezė – 120 metų senumo prancūzų ̨ matematiko Henri Poincaré suformuluotas uždavinys – yra vienas pagrindinių topologijos iššūkių. Poincaré hipotezė teigia: jei M3 yra vienajungė kompaktinė trimatė daugdara, tai M3 yra topologiškai ekvivalenti (homeomorfinė) trimatei sferai S3. Nors hipotezė buvo išspręsta šio amžiaus pradžioje, ji vis dar išlieka patraukli.

Seminare, pabandysiu pateikti trumpą įvadą į  trimačių algebrinių ir geometrinių topologijų teoriją, ir apžvelgti tai, ką šiandien žinome apie Poincaré hipotezę ir su ja susijusius uždavinius

 

The Poincaré Conjecture, a problem formulated by the French mathematician Henri Poincaré 120 years ago ago, has been one of the main challenge of topology. It states that any three-dimensional space which is closed on itself and without holes can be deformed into a sphere of dimension 3. Even if it was solved at the beginning of this century, it still remains an appealing and intriguing problem.  

In the seminar, I will attempt to present a brief introduction to algebraic topology and geometric topology in dimension 3, and to give a quick overview of what we know today about the Poincaré Conjecture and its related problems.

 

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_ZGQ2ZWE4Y2ItMjljZC00Yjg2LWEwMWUtM2E1YTBmMTE2M2Fl%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2285b1cf71-4572-41d6-b008-1d6d806d4abb%22%7d
Nuoroda atvira, gali dalyvauti visi turintys nuorodą. Pasidalinkite su savo kolegomis.

 

IDM logo - white - Lithuanian - interim-1

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete tradiciškai vyko PI dienos šventė. Pi diena – tai kasmet kovo 14-ąją švenčiama diena, skirta bene garsiausiai matematinei konstantai π (pi). Pi diena ypač populiari tarp matematikų, mokslininkų ir studentų, kurie švenčia ją spręsdami galvosūkius, organizuodami matematinius renginius ar net kepdami pyragus (angl. „pie“, kas skamba panašiai kaip „pi“).

Fakultete ši diena tradiciškai skiriama pagerbti 9-12 klasių Lietuvos mokinių matematikos ir informatikos olimpiadų Vilniaus miesto etapo ir Vilniaus miesto 5-8 klasių mokinių matematikos olimpiados prizinių vietų bei pagyrimo raštų laimėtojus. Taip pat, dėkojama mokinius parengusiems mokytojams.

Matematikos olimpiadų nugalėtojai atvyko į Matematikos ir Taikomosios matematikos institutus (Naugarduko g. 24). Susirinkusius sveikino Vilniaus miesto savivaldybės Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus patarėjas Artūras Sirajevas, Lietuvos Matematikų Draugijos prezidentas prof. Artūras Štikonas, Matematikos instituto direktorius prof. Darius Šiaučiūnas bei Taikomosios matematikos instituto direktorius doc. Viktor Skorniakov.

Šventės pradžioje vyko protmūšis, skirtas Pi dienai, kurį organizavo dėstytojas Aidas Medžiūnas. Protmūšyje varžėsi ne tik mokiniai bet ir mokytojai bei universiteto dėstytojai. Nugalėtoju tapo mokytojas Vytautas Miežys, taip pat buvo apdovanoti prizininkai atskirose 9-12 klasių ir 5-8 klasių amžiaus grupėse.

Informatikos olimpiadų nugalėtojai susitiko Informatikos institute (Didlaukio g. 47). Mokinius sveikino Vilniaus miesto vicemerė Donalda Meiželytė, Informatikos instituto direktorius prof. Rimantas Vaicekauskas bei Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto direktorius doc. Gintautas Tamulevičius. Šventės pradžioje mokiniai išklausė paskaitą apie dirbtinį intelektą, kurią vedė doc. Linas Petkevičius ir paskaitą superkompiuterį, kurią vedė dėstytojas Eduardas Kutka, o studentas Tautvydas Naudžiūnas parodė superkompiuterį susirinkusiems.

Olimpiadų prizininkams buvo įteiktos simbolinės Vilniaus miesto savivaldybės bei Matematikos ir informatikos fakulteto dovanėlės.

CREATOR: gd-jpeg v1.0 (using IJG JPEG v62), quality = 80

Kviečiame dalyvauti Lietuvos matematikų draugijos 66-ojoje konferencijoje

Konferencija vyks 2025 m. birželio 26–27 d.

Klaipėdos universitete (PC „STUDLENDAS“, HERKAUS MANTO G. 90-2, Klaipėda).

Išsami informacijawww.ku.lt/lt/lietuvos-matematiku-draugijos-konferencija

Svarbios datos

Kaip ir praėjusiais metais, bus skelbiamos LMD konferencijos pranešimų santraukos.

Sėkmingai registracijai reikia pasiruošti du failus (pdf + tex arba pdf + docx formatais), kuriuose būtų pateikti registracijos duomenys ir pranešimo santrauka.

  • Iki 2025 m. gegužės 9 d. – dalyvio  mokesčio sumokėjimas.
  • Iki 2025 m. birželio 25 d. – straipsnių pranešimo tema pateikimas leidiniui Lietuvos matematikos rinkinys.

Vasario 24 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje (MIF, Naugarduko g. 24) vyks jungtinis Lietuvos matematikų draugijos ir Lietuvos statistikų sąjungos seminaras.

Pranešėjai:  Rūta Levulienė (VU TMI), Jurgita Markevičiūtė  (VU TMI) .

Tema: Statistikos mokymas mokykloje: iššūkiai ir sprendimo būdai.

SANTRAUKA. Kviečiame dalyvauti seminare-diskusijoje, skirtoje statistikos temų naujose matematikos programose aptarimui. Statistika – mokslas apie duomenų rinkimą, sisteminimą, analizę (statistinės išvados) ir interpretavimą. Kokių žinių ir gebėjimų iš statistikos srities turėtų įgyti moksleiviai, kaip pasiekti, kad jie suprastų šio mokslo paskirtį ir gebėtų korektiškai taikyti metodus? Ar įtraukiant sudėtingesnes temas, kurios įprastai dėstomos kolegijose ir universitetuose pasieksime tikimosi rezultato, ar nebus jis tik paviršutiniškas? Šiais ir kitais klausimais kviečiame padiskutuoti visus, kurie neabejingi statistikai ir kokybiškam jos mokymui.

 

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_MmYzOWNjYmEtMmZjOC00OWZlLTliYzQtODQ2ZTgxNzZmYjA5%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2285b1cf71-4572-41d6-b008-1d6d806d4abb%22%7d

Nuoroda atvira, gali dalyvauti visi turintys nuorodą. Pasidalinkite su savo kolegomis.

ljms-logo-acronym-verdana-small

Paskutinį metų penktadienį, gruodžio 27 d., laukia svarbus kasmetinis Lietuvos jaunųjų matematikų renginys – 13-asis Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas (LJMS’13).

 

Visi galintys atvykti kviečiami į KTU „Santakos” slėnį adresu K. Baršausko g. 59, Kaunas. Renginio pradžia – 10 val., o registracija prasideda nuo 9:15 val. Gera žinia ir tiems, kuriems nepavyksta dalyvauti gyvai – bus galimybė stebėti tiesioginę transliaciją.

 

“Džiaugiamės, kad LJMS tradicijos išlieka ir visus kviečiame į 13-ąjį Susitikimą. Smagu matyti, kad renginiu domisi naujoji matematikų karta, o prie renginio prisideda ne tik senbuviai, bet ir nauji veidai“ – mintimis dalijasi šių metų renginio organizatoriai. – “Ypatingai džiaugiamės, kad prie organizatorių aktyviai jungiasi vis daugiau VDU IF atstovų, tai neabejotinai augina renginio potencialą ir padės pritraukt vis daugiau dalyvių ir taip plėsti jaunųjų matematikų bendruomenę.”

 

Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimas – kasmetinė konferencija, apjungianti Lietuvos matematikų bendruomenę ir užsienyje studijuojančius ar jau dirbančius jaunuosius mokslininkus bei dėstytojus, viešinanti jaunimo pasiekimus. Renginys pritraukia ir aukštųjų technologijų pramonės įmones, bankus, finansų ir rizikos valdymo, investavimo firmas, kurioms reikalingi aukštos kvalifikacijos matematikos specialistai.

 

Per trylika metų konferencijoje kviestinius pranešimus skaitė daugiau nei 30 jaunųjų mokslininkų, tarp jų ir mokslo žvaigždės iš užsienio universitetų bei mokslo institucijų. Dvylika doktorantų apdovanoti premijomis už geriausius doktorantūros metu parašytus straipsnius.

 

LJMS organizuoja Lietuvos ir užsienio universitetų jaunieji matematikai kartu su Lietuvos matematikų draugija, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultetu, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir Gamtos mokslų fakultetu, Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetu ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunąja akademija. Įmonės ne tik remia susitikimą, bet dar ir deleguoja savo atstovus pristatyti platesnei visuomenei, ką daro įdomaus, su kokiais matematiniais iššūkiais susiduria.

 

Šių metų Susitikimą remia: Danske bankas, „Euromonitor International“ ir „DIPtech“.

 

Daugiau informacijos apie renginį:

 

– renginio puslapyje (www.matematikususitikimas.com )

– socialiniame tinkle „Facebook“ (https://facebook.com/events/s/12-asis-lietuvos-jaunuju-matem/1112781706376454/ )

– profesiniame tinkle „LinkedIn“ (https://www.linkedin.com/company/lietuvos-jaunuju-matematiku-susitikimas/ )

Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2024 m. lapkričio 18 d. mirė buvęs VU Matematikos ir informatikos fakulteto ilgametis dėstytojas Feliksas Mišeikis (1944-2024).

Mišeikis

Feliksas Mišeikis (g. 1944 m. gegužės 6 d. Bikavėnų kaime Šilutės raj.) – Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras. Kilęs iš gausios šeimos, baigė Žemaičių Naumiesčio vidurinę mokyklą.

1967 m. baigė Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą ir tais pačiais pradėjo dirbti Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedroje. 1973 m. Vilniaus universitete apgynė fizikos-matematikos m. kandidato disertaciją „Kai kurios nepriklausomų atsitiktinių dydžių sekų ribinių skirstinių klasės”. Nuo 1977 m. VU docentas, vadovavo dviem mokslo daktarų disertacijoms.  F. Mišeikis paskelbė 29 mokslines publikacijas, tyrimų sritis – atsitiktinių dydžių ribinių skirstinių klasės, konvergavimo greičio įverčiai, kai momentinės sąlygos keičiamomis bendresnėmis. Yra kelių vadovėlių autorius, 1976 – 1979 m. buvo VU Skaičiavimo centro mokslinis vadovas. Buvo kolegų gerbiamas, šiltas ir principingas, reiklus sau ir kitiems.

Liko šviesus prisiminimas…