Skaudi netektis
Beveik prieš mėnesį gavau keistą elektroninį laišką iš Kanados, iš Vladimiro Vinogradovo. Kadangi jis kaip tik šiuo metu įteikė savo straipsnį mūsų žurnalui „Lithuanian Mathematical Journal“, pamaniau kad laiškas susijęs su šiuo straipsniu. Tačiau klydau – laiškas buvo trumpas ir tik vienu klausimu – ar aš neturiu kokių nors kontaktų su Ričardo Zitikio pirmąja žmona ir trimis dukromis (nieko neaiškinant kam to reikia). Po valandos atkeliavo antras laiškas, taip pat iš Kanados: Edward Furman teiravosi lygiai to paties. Kitą rytą atsakiau abiem, kad, deja, jokios informacijos neturiu ir pasiteiravau kam ta informacija reikalinga, ar kas nors nutiko Ričardui. Vos parašęs šį atsakymą, gavau trečią laišką iš Lilio, mano draugas Jurijus Davydovas parašė, kad Ričardo Zitikio nebėra gyvųjų tarpe, mirties aplinkybės neaiškios. Iš kart buvo paskelbtas fakulteto, kuriame dirbo velionis, dekano laiškas, kuriame pranešama apie mirtį, kartu rašant kad policija ir medikai neatskleidžia jokių detalių apie mirties priežastį. Kiek daugiau informacijos apie šį įvykį buvo susirašinėjime tarp kolegų ir draugų, kuriuos man persiuntė J. Davydovas. Ričardo buvo pasigesta, kai jis kovo mėnesį (savaitę nuo 24 d.) praleido savo paskaitas, pranešęs kad šlubuoja sveikata. Kitą savaitę, kovo 31d., buvo gauta žinutė, kurioje Ričardas rašė, kad kai tik jausis gerai ir galės skaityti paskaitas, praneš atskirai. Bet kai dar savaitę nebuvo jokių žinučių, balandžio 8 dienos vakare du Ričardo doktorantai nuvyko į jo gyvenamą vieta. Kai niekas neatidarė durų, paskambino pagalbos telefonu 911. Policija bute, kuriame velionis gyveno vienas, rado jo kūną.
Kai Lietuvos matematikų draugijos prezidentas paprašė parašyti žinutę apie šią netektį, iš kart sutikau, nes niekas iš Lietuvos tikimybininkų nepalaikė glaudesnių ryšių su velioniu jam išvykus iš Lietuvos 1994 m. Savo mokslinę karjerą Ričardas pradėjo Vilniaus universitete. Dar būdamas 4-ame kurse, 1984 metais, kaip gabus studentas, įsijungė į mano vadovaujamą mokslinį seminarą „Skirstiniai begalinio matavimo erdvėse“. Vėliau vadovavau jo magistro darbui, o baigus universitetą kartu su a.a. Vidmantu Bentkumi vadovavome Ričardui ruošiant daktaro disertaciją. Todėl aš galiu papasakoti tik apie šį pirmąjį Ričardo karjeros dešimtmetį.
Noriu pažymėti, kad medžiagos apie Ričardo gyvenimą ir karjerą, pradedant 1994 m, internete anglų kalba yra labai daug, tuo tarpu lietuviškos medžiagos, kurioje būtų minimas Ričardas Zitikis, aš neradau. R. Zitikis, kaip mokslininkas, buvo labai produktyvus, lengvai bendraujantis, jo mokslinių interesų ratas labai platus – statistika, tikimybių teorija, draudimo matematika, rizikos teorija. Jo puslapiai yra daugelyje platformų, pradedant Western universiteto (University of Western Ontario), kuriame Zitikis dirbo nuo 2001 m, puslapiu, Google Scholar, Research Gate , Academia.edu, LinkedIn. Juose galima rasti visus kiekybinius Ričardo karjeros parametrus, kurie yra tikrai įspūdingi, pvz., Research Gate rodo kad R. Zitikis su 50 (!!!) bendraautorių turi 260 publikacijų ir 4080 citavimų (Google Scholar rodo didesnį citavimų skaičių – 4800), h indeksas – 36. Bet didžiausią įspūdį man paliko Ričardo pastoviai pildoma autobiografija (CV), paskutinis įrašas darytas 2025 m kovo 11 d. (palyginkite su aukščiau pateikta data – kovo 24 d). Biografija tokia išsami (jos apimtis – 41 puslapis (!)) ir pildoma taip kruopščiai kad nedvejodamas galiu pasakyti, kad tokios biografijos nesu matęs, nors per tuos šešis metus, kai dirbau JAV universitetuose, mačiau tikrai nemažai CV. Manau, kad Ričardo pateiktoje CV yra tiksliausi duomenys, pvz., publikacijos išrūšiuotos: recenzuojamuose žurnaluose -159 str., o įskaitant konferencijų darbus ir kitokio pobūdžio publikacijas (diskusijas (discussions), redakcijos laiškus (editorial letters)) – 184 publikacijos. Detaliai aprašytos visos darbovietės (ir ne tik akademinės, pavyzdžiui, 2014-2017 m Zitikis buvo Middlesex Condominium Corporation No. 369, London, Ontario, Canada Direktorių valdybos nariu), visi ilgiau negu vienas mėnuo trukę vizitai kitose akademinėse įstaigose. Detaliai biografijoje aprašytas leidybinis darbas, konferencijų ir seminarų organizavimas bei dalyvavimas juose, gauti grantai -tiek moksliniai, tiek mokymo ir net grantai įrangai. Didelė dalis biografijos skirta mokymui, surašyti visi studentai (undergraduate), kurių darbui vadovavo Ričardas, visi magistrai, doktorantūros studentai , podoktorantūros studijų dalyviai, internai. Skaičiai tikrai įspūdingi – 44 magistrantai, 18 doktorantų, 5 podoktorantūros dalyviai. Ir pateikiama ne tik tradicinė informacija (studento pavardė, darbo tema, gynimo laikas), bet ir papildoma informacija – prie daugelio magistrantų pavardžių pateikiama kur tęsiamos doktorantūros studijos, prie doktorantų – kur apgynę disertacija pradėjo darbinę veiklą. Tai atspindi Ričardo požiūrį į darbą ir bendradarbiavimą su mokiniais, kuris tęsdavosi ilgus metus. Tarp doktorantų sąraše nemažai asmenų, kurie dar nebaigė studijų , o taip pat kitų vadovų doktorantai, kurie trumpesniam laikui atvykdavo pas Ričardą padirbėti su juo. Tarp mano doktorantų Ričardas buvo 10-as (iš 16) apsigynęs daktaro disertaciją, tačiau iš visų mano mokinių turintis didžiausią skaičių savo mokinių, apgynusių disertaciją – 9-is genealogine prasme (žr. https://genealogy.math.ndsu.nodak.edu/id.php?id=88154 ) „matematinius vaikus“ (Gyula Pap (Vengrija) ir Alfredas Račkauskas turi po 8-is) ir, svarbiausia, jau pats turintis du matematinius vaikaičius, kurie man jau yra matematiniai provaikaičiai.
Kaip minėjau aukščiau, internete labai daug medžiagos apie R.Zitikio mokslinę veiklą, bet visa ta medžiaga yra apie velionio veiklą emigravus į Kanadą. Labai greitai po balandžio 12 d. pasirodė keletas nekrologų, štai nuorodos į juos:
https://todayinusaobit.site/ricardas-zitikis-ontario-obituary-western-university-professor-passes-away/
https://deadlist.site/ricardas-zitikis-obituary-ontario-beloved-professor-at-western-university-has-died/
https://mortuaryward.site/ricardas-zitikis-western-ontario-obituary-renowned-educator-and-professor-at-university-has-died/
https://memorialzone.icu/2025/04/15/ricardas-zitikis-obituary-death-western-ontario-beloved-professor-and-mentor-passes-away-at-79/?unapproved=39&moderation-hash=5177b30af28729d3c76f4297cfd0d5b3#comment-39
Šiuose nekrologuose yra net klaidingos informacijos, pavyzdžiui, rašoma kad velionis gimė 1945 m balandžio mėn. 20 d. Vilniuje, o mirė balandžio 12 d. Tiesa, kiek vėliau pasirodė trumpas, bet jau su tiksliomis datomis nekrologas
https://www.northviewfuneralchapel.com/obituaries/ricardas-zitikis/ ,
tačiau visuose nekrologuose velionio gyvenimas iki emigravimo į Kanadą visai neatspindėtas. Todėl vienas iš šio teksto tikslų yra atspindėti velionio Ričardo gyvenimo Lietuvoje dešimtmetį 1984-1994, kurio metu jis susiformavo kaip matematikas.
Ričardas Zitikis gimė 1962 m. liepos 13 d. Molėtų raj., Videniškių km., mokėsi ir 1980 m. baigė Utenos 4-ąją vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą. Kaip buvo paminėta aukščiau, dar būdamas studentu 1984 m. įsijungė į mokslinio seminaro „Skirstiniai begalinio matavimo erdvėse“ veiklą ir jame aktyviai dalyvavo iki savo pirmos ilgalaikės stažuotės užsienyje 1991 m. Pirmas įrašas apie R. Zitikio dalyvavimą seminaro registracijų žurnale (žurnalas apėmė 297 kassavaitinius seminaro posėdžius 1982- 1995 metais) datuojamas 1984 m. rugsėjo 21. Seminare be originalių rezultatų bei paruoštų disertacijų pristatymo vyko ir mokymasis – buvo nagrinėjamos kai kurios funkcinės analizės temos, pavyzdžiui, 1988 m buvo nagrinėjama Banacho erdvių geometrija (tarp pranešėjų buvo ir Ričardas) ir Maliavino skaičiavimas. Ričardas buvo pirmasis tarp mano studentų, kuriam buvo pasiūlyta bakalauro darbą ruošti ne tikimybių teorijos, bet funkcinės analizės tematikoje. Tokio žingsnio motyvacija buvo noras sustiprinti funkcinės analizės kryptį Vilniaus Universitete, todėl 1981 m. aš su savo mokiniais buvome pervesti iš Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros į Matematinės analizės katedrą. 1985m birželio mėnesį Ričardas Zitikis apgynė magistro darbą „Neišplečiantys operatoriai Banacho erdvėse“ (tuo metu bakalauro studijos truko 5 metus, todėl baigiamasis bakalauro darbas vėliau buvo prilyginamas magistro darbui). Baigus studijas VU, Ričardas buvo paskirtas dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Matematikos ir informatikos institute, Matematinės statistikos skyriuje. Svarstant tolesnes Ričardo studijas buvo nuspręsta kad ruošti daktaro disertaciją funkcinės analizės srityje Vilniuje nėra galimybių, ir Ričardas grįžo į tikimybių teoriją. Disertacijai vadovauti buvome paskirti du – Vidmantas Bentkus ir aš (vienas Vidmantas vadovauti negalėjo, nes tik 1986 m Maskvos Lomonosovo universitete apgynė disertaciją funkcinės analizės srityje, o aš vienas negalėjau vadovauti, nes tuo metu vadovavau 5 aspirantams, tai maksimalus skaičius vienam vadovui). Tema buvo parinkta surišta su ribinėmis teoremomis įvairioms statistikoms, į jas žiūrint kaip į atsitiktinius dydžius su reikšmėmis begalinio matavimo erdvėse. Darbas vyko labai sėkmingai, ir 1988 m gruodžio mėn. Vilniuje Ričardas Zitikis apgynė fizikos -matematikos mokslų kandidato disertaciją (dabar ji prilyginta daktaro disertacijai) „Asimptotiniai skleidiniai lokaliojoje ribinėje teoremoje Cramer-von Mises-Smirnov statistikoms“. Pirmieji Ričardo straipsniai (iki 1991) buvo atspausdinti išimtinai „Lietuvos matematikos rinkinyje“ (tuo metu jis buvo vadinamas „Litovskii matematičeskii sbornik“, bet jau buvo verčiamas į anglų k. kaip „Lithuanian Mathematical journal“). 1991 m. Ričardas kartu su Rimu Norvaiša atspausdino str. žurnale „J. of Statistical Planning and Inference“. Apgynęs disertaciją Ričardas aktyviai įsijungė į tarptautinį bendradarbiavimą, 1992-1993 mokslo metais stažavosi Bielefeldo universitete. Nuo 1986 m. porą dešimtmečių vyko platus bendradarbiavimas tarp Vilniaus ir Bielefeldo universitetų tikimybininkų, vykdant ilgalaikį ir didelės apimties mokslinį projektą (SFB 343), kuriam vadovavo Bielefeldo universiteto profesorius Friedrichas Goetzė. Šiuo laikotarpiu Ričardas parašė kelis svarbius straipsnius su Vidmantu Bentkumi ir Friedrichu Goetze, vienas iš jų 1994 m buvo atspausdintas prestižiniame žurnale „Annals of Probability“. 1994 m. Ričardas dar mėnesį stažavosi Amsterdame ir tais pačiais metais išvyko dviejų metų stažuotei į Kanadą, Carleton universitetą Otavoje. Nuo tada Ričardas apsigyveno Kanadoje, iš kurios , kaip atrodo, iki pat savo nelemtos mirties, nei karto nebuvo grįžęs į Lietuvą.
Carletono universitete Ričardas dirbo iki 1999 m, 1999-2001 m. dirbo Manitobos universitete Manitoboje, o nuo 2001 m. iki savo gyvenimo pabaigos Western universitete, Londone, Ontario provincijoje. Sunku atsakyti į klausimą, kodėl daug keliaudamas tiek Europos, tiek Azijos šalyse, nė karto nebuvo grįžęs į Lietuvą. Iš kitos pusės, pats Ričardas neslėpė savo lietuviškų šaknų, jo autobiografija užvardinta „Ričardas Zitikis, MSc, PhD, Canadian Citizen“ su pastaba išnašoje, kad iki 2001 m. buvo Lietuvos pilietis, tačiau gavęs Kanados pilietybę, automatiškai prarado Lietuvos pilietybę. Gali būti, Lietuvos pilietybės netekimas jį labai paveikė ir kad tai dalinai atsako į aukščiau formuluotą klausimą.
Kanada neteko gabaus ir talentingo matematiko, puikaus pedagogo, aktyvaus mokslo organizatoriaus.
Kartu tai netektis ir Lietuvai, nes velionis buvo vienas tarp tų nedaugelio lietuvių matematikų, kurie baigė mokslus Lietuvoje, o tarptautinį lygį pasiekė dirbdami užsienyje. Norisi tikėti kad Ričardas bus prisimenamas ir Lietuvoje ilgą laiką.
Vygantas Paulauskas
Vilniaus universiteto profesorius-emeritas
