Minint doc. Hamleto Markšaičio pirmąsias mirties metines  (1937 05 12–2020 12 14)

Jau metai nebegalime sutikti docento Hamleto Markšaičio.  Ir nebeskaitydamas paskaitų vis ateidavo į fakultetą. Neskubėdamas, įsigalvojęs…

Matematika Hamletui Markšaičiui buvo gyvenimo būdas. Būdas būti su visais, kam ji rūpi. Džiaugsmą jam teikė ne išspausdinti darbai, bet nauji matematinių ryšių supratimai ir galimybė jais dalintis.  Hamletas džiaugėsi radęs pašnekovą, kuriam galėdavo paaiškinti, ką pats buvo supratęs ir paskatinti įsigilinti… Neabejodavo, kad ir kitiems tai yra taip pat lengva kaip ir jam pačiam.

Kaip ir daugelį į matematiką Hamletą įtraukė dalyvavimas jaunųjų matematikų olimpiadose. Mokydamasis Tauragės vidurinėje mokykloje turėjo gerus matematikos mokytojus. Ypatingai didelę įtaką Hamletui padarė mokytojas R. Barščiauskas. Su dėkingumu jį minėdavo.

Po matematikos studijų Vilniuje išvyko į Maskvą. Studijavo Maskvos Lomonosovo vardo universitete, 1962 metais įstojo į aspirantūrą. Maskvoje jis pajuto, kas yra aukščiausio lygio matematika, susikūrė jos vertinimo kriterijus ir niekada jų neatsisakė.

Grįžęs į Vilnių Hamletas Markšaitis kone visą gyvenimą praleido dėstydamas mūsų fakultete.

Hamletas parašė keletą skaičių teorijos straipsnių, vadovėlių, matematikos žinių sklaidos darbų. Tačiau visi jį vertino ir gerbė ne dėl parašytų puslapių skaičiaus. Hamletas skaitė aukšto lygio algebros kursą, kuris suteikdavo jauniems žmonėms galimybę ,,įkvėpti matematinių aukštumų oro“ ir paskatindavo atsidėti matematinei kūrybai. Visi žinojo: jeigu kas gali paaiškinti modernios matematikos subtilybes, tai tik Hamletas.

Hamletas gyveno tikro matematiko gyvenimą. Nors ir nepaliko daug raštų, bet daugeliui parodė matematikos darną ir grožį.

Beje, Sokratas iš viso nieko nerašė…

Vilius Stakėnas