VU

Šiais metais rengiama jau 64-oji Lietuvos matematikų draugijos konferencija grįžta į Vilnių. Konferencija vyks birželio 21-22 dienomis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, Naugarduko g. 24, Vilniuje.

Kviečiame registruotis į  64-ąją LMD konferenciją. Registracija vyks iki 2023 m. balandžio 30 d. Lietuvos matematikos rinkinio tinklalapyje https://www.zurnalai.vu.lt/LMR/submit-article.

Šiais metais bus skelbiamos LMD konferencijos pranešimų santraukos! Todėl sėkmingai registracijai reikia pasiruošti du failus (pdf ir docx arba pdf ir tex formatais), kuriuose būtų pateikta registracijos duomenys ir pranešimo santrauka.

Daugiau informacijos apie registraciją ir konferenciją rasite https://www.lmd2023.mif.vu.lt/

StudKonfKTU

MATEMATIKA IR GAMTOS MOKSLAI: TEORIJA IR TAIKYMAS
KTU „Santakos“ slėnis, K. Baršausko g. 59, Kaunas, Lietuva

Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų bakalauro studijų studentai, magistrantai ir doktorantai kviečiami dalyvauti jau 18-ioliktus metus organizuojamoje konferencijoje, diskutuoti apie mokslines ir praktines problemas, pristatyti rašomus bakalauro ar magistro baigiamuosius projektus bei kitus šiuo metu atliekamus ar jau įgyvendintus tyrimus ir jų rezultatus.

Konferencijos tikslas – skatinti studentų mokslinę veiklą, kritinį mąstymą, gebėjimą atlikti tyrimus, rinkti, analizuoti ir perteikti informaciją, pasisemti naujų idėjų, bendrauti ir bendradarbiauti bei diskutuoti jaunam žmogui aktualiomis temomis.

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų.

Pranešimo trukmė – iki 10 min.

Būtina visų dalyvių – pranešėjų ir klausytojų – išankstinė registracija, kuri vyks iki 2023 m. balandžio 22 d.

Pranešėjų registracija: https://mgmkonf.ktu.edu/#praneseju-registracija

Klausytojų registracija: https://mgmkonf.ktu.edu/#Klausytoju-registracija

Konferencijos tinklalapis: https://mgmkonf.ktu.edu/

2023 m.  vasario 27 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų draugijos seminaras.

Pranešėjas:
Kęstutis Urba:

Keletas matematinio modeliavimo uždavinių onkologijoje

Informatyvių požymių atrinkimo problema diagnostikos uždaviniuose.  Kancerogenezės modelis. Spręstini matematinio modeliavimo uždaviniai onkologijoje.

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams.

Seminaro nuoroda:

Nuoširdžiai sveikiname LMD narį Konstantiną Pilecką tapus 2022 m. Lietuvos mokslo premijos laureatu už darbų ciklą „Skysčių tekėjimo matematinių modelių tyrimas ir taikymai (2007–2021)“ (pateikė Vilniaus universitetas).

2022-metu-Lietuvos-mokslo-premijos

LMD prezidentas Artūras Štikonas

LMD Valdyba

Doc. habil. dr.  Regimantas Ričardas PLIUŠKEVIČIUS (1937-07-10 – 2023-01-22)

pliuskevicius

2023 m. sausio 22 d. eidamas 86-uosius metus, mirė docentas fizinių mokslų habilituotas daktaras Regimantas Ričardas PLIUŠKEVIČIUS.

R. R. Pliuškevičius gimė 1937 m. liepos 10 d. Šiauliuose.  1961 m. baigė Vilniaus universitetą. 1963–1967 m. buvo SSRS Mokslų akademijos Matematikos instituto Leningrado skyriaus aspirantas. Daktaro disertaciją Regimantas Pliuškevičius parengė ir 1967 m. sėkmingai apgynė SSRS Mokslų akademijos V. Steklovo matematikos instituto Sankt Peterburgo skyriuje; habilituoto mokslo daktaro disertaciją apgynė 2002 m.

R. R. Pliuškevičius dirbo akademinį darbą. Nuo 1961 m. – Fizikos ir matematikos instituto (kuris 1977 m. buvo pervadintas Matematikos ir kibernetikos institutu, 1990 m. – Matematikos ir informatikos institutu, o nuo 2018 m. – Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutu) mokslininkas, 1993–2015 m. – Matematinės logikos skyriaus vadovas.

Regimantas Ričardas Pliuškevičius yra vienas iš matematinės logikos vystymo Lietuvoje pradininkų. Jam vadovaujant buvo apgintos 6 mokslų daktaro disertacijos. Regimanto mokslinių interesų sritis – neklasikinės (modalumo, dinaminės, laiko, žinių) logikos, jų įrodymo teorijos (įrodymo paieškos metodai, išsprendžiamumas, įrodymo paieškos baigtinumas) ir taikymai informatikoje. Jis yra daugiau kaip 120 mokslinių publikacijų autorius.

Daugiau …

 

ljms-logo-acronym-verdana-small

Vyksta registracija į 11-ąjį Lietuvos jaunųjų matematikų susitikimą (LJMS’11), kuris vyks š. m. gruodžio 30 d., penktadienį, mišriuoju būdu (gyvai su internetine transliacija). Renginys vyks KTU Santakos Slėnyje, K. Baršausko g. 59, Kaunas.

 

Kviečiame jūsų studentus ar jaunuosius kolegas registruotis skaityti trumpąjį pranešimą. Būtume dėkingi jei juos paragintumėte aktyviai dalyvauti.

 

Jau veikia mūsų susitikimo interneto svetainė:
https://www.matematikususitikimas.com/

Ketinančius dalyvauti prašome užsiregistruoti. Jaunuosius matematikus kviečiame apsvarstyti galimybę skaityti trumpąjį pranešimą. Dalyvių registracija čia:

https://www.matematikususitikimas.com/registracija

 

Taip pat informuojame, kad jau yra paskelbti geriausio 2022 m. doktoranto straipsnio rinkimai. Daugiau informacijos:

https://www.matematikususitikimas.com/konkursas

Informaciją bei pranešimus apie renginį galima gauti ir Facebook puslapyje:

https://www.facebook.com/MatematikuSusitikimas

 

Pagarbiai,
LJMS’11 organizatorių komanda

2022 m.  gruodžio 1 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų
draugijos seminaras.

Pranešėja:
Daiva Petkevičiūtė-Gerlach  (KTU MGMF):
DNR molekulės konfigūracijos nukleosomoje modeliavimas

DNR ląstelėse yra susivyniojusi į nukleosomas, sudarytas iš 147 bazių porų ilgio DNR ir baltymų histonų šerdies. Nukleosomos  ne tik padeda kompaktiškai supakuoti DNR, bet ir reguliuoja genų raišką. Pranešime papasakosiu apie matematinį DNR mechanikos modelį cgDNA ir šiuo modeliu paremtą energijos minimizavimo metodą DNR konfigūracijai nukleosomoje prognozuoti. Minimizavimo rezultatai, juos lyginant su eksperimentiniais duomenimis, padeda geriau suprasti kaip nukleosomų išsidėstymas ir mobilumas išilgai DNR priklauso nuo genetinės sekos ir jos nulemtų DNR mechaninių savybių.

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams.

Seminaro nuoroda:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_MmFkYWRjYzctODZmZi00ZTFmLThlN2QtMGM1NWZmOGEyYWUz%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2285b1cf71-4572-41d6-b008-1d6d806d4abb%22%7d

Lietuvos-sviesuoliai-2022 Page_1Lietuvos-sviesuoliai-2022 Page_2
M. K. Čiurlionio fondas kartu su Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakultetu, Lietuvos mokslų akademija, asociacija INFOBALT  2022 m. lapkričio 8 d.  „Šviesuolio 2022“ titulu buvo apdovanoti:
prof. habil. dr. Vilijandas Bagdonavičius,
prof. habil. dr. Valentina Dagienė,
prof. habil. dr. Vygantas Paulauskas,
prof. habil. dr. Mifodijus Sapagovas,
prof. habil. dr. Šarūnas Raudys,
a. a. prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys (1930–2022).
 Lietuvos-sviesuoliai-2022
Apie šviesuolius
Prof. habil. dr. Vilijandas Bagdonavičius (g. 1949) – matematikas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Paskelbė per 130 teorinių ir taikomųjų darbų iš patikimumo teorijos, išgyvenamumo analizės ir matematinės statistikos. Vienas matematinės pagreitintųjų bandymų teorijos kūrėjų.
Prof. habil. dr. Valentina Dagienė – Lietuvos informatikė, fizinių mokslų daktarė, vadovėlių autorė. Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių ir daugiau kaip 100 mokslo populiarinamųjų straipsnių švietimo, kompiuterių programų lietuvinimo klausimais. Parengė daugiau kaip 60 informatikos mokomųjų knygų (dalis su bendraautoriais), apie pusė iš jų – vadovėliai.
Prof. habil. dr. Vygantas Paulauskas – matematikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Funkcinės analizės vadovėlių autorius. Paskelbė daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių. Mokslo sritys: ribinės teoremos begalinio matavimo erdvėse, operatorių pusgrupių aproksimacija. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija.
Prof. habil. dr. Mifodijus Sapagovas – matematikas, vadovėlių autorius, Lietuvos mokslo premijos laureatas, apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Pagrindė baigtinių skirtumų metodą kvazitiesinėms elipsinėms lygtims, teorinius rezultatus pritaikė sprendžiant minimalaus paviršiaus lygtį (statyboje ir architektūroje). Sukūrė metodą parabolinių lygčių nelokaliosiomis sąlygomis skirtuminių schemų stabilumui tirti.
Prof. habil. dr. Šarūnas Raudys – kibernetikas, informatikas. Mokslinių tyrimų sritys – atpažinimo metodų sudėtingumo, jiems sudaryti panaudotų eksperimentinių duomenų kiekio ir darbo tikslumo sąsajos (vienas pradininkų). Sukūrė būdą dviejų sričių – daugiamatės statistikos ir neuroninių tinklų – teorinėms žinioms susieti sudarant klasifikavimo ir prognozavimo taisykles. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.
A. a. prof. habil. dr. Adolfas Laimutis Telksnys (1930–2022) – profesorius, habilituotas daktaras, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas, KTU garbės daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Atpažinimo procesų skyriaus ir UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovas Matematikos ir informatikos institute. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Paskelbė 162 mokslinius straipsnius bei padarė 6 išradimus.
Pranešimą parengė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondas

2022 m.  spalio 24 d. 17.00 val. 102 (J. Kubiliaus) auditorijoje vyks Lietuvos matematikų
draugijos seminaras.

Pranešėjas:
Kęstutis Kubilius (VU MIF DMST  institutas):
Trupmeninės stochastinės diferencialinės lygtys su minkšta siena

Pranešime bus paaiškinta minkštos sienos sąvoka ir iliustruojamas grafiškai minkštos sienos poveikis SDL sprendinio trajektorijoms. Pagrindinis pristatomo darbo tikslas yra ištirti lygčių su minkšta siena sprendinių egzistavimą ir vienatį. Be to, bus tiriami tokio tipo lygčių sprendinių aproksimacijų konvergavimo greičiai. Kadangi įrodymuose naudojamos neišreikštinės Pikaro iteracijos ir neišreikštinės Oilerio aproksimacijos, tai bus paaiškintas jų naudojimo tikslingumas.

Seminare taip pat galima dalyvauti nuotoliniu būdu naudojant MsTeams.

Seminaro nuoroda:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_Mzg2M2YyNTQtOWQ3My00YjBmLWEyYzEtMjU0ZDE4MTY2NTEz%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2282c51a82-548d-43ca-bcf9-bf4b7eb1d012%22%2c%22Oid%22%3a%2285b1cf71-4572-41d6-b008-1d6d806d4abb%22%7d

Romualdas Vosylius

                 1938-04-01–2022-09-18 

Eidamas 85-sius metus, 2022m. rugsėjo 18 d. vėlų vakarą, netikėtai Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Senato pirmininkas, mokslo prorektorius prof. habil.dr. ROMUALDAS VOSYLIUS.

Vosylius gimė 1938 m. balandžio1 d. Bartninkuose (Pilviškių valsč., dabartinis Vilkaviškio raj.).

Pradžios mokslus baigė Bartninkų pradinėje, vėliau mokėsi septinmetėje mokykloje. 1949m. jis  įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, kurioje, pasak Romualdo, matematikai buvo skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl čia besimokant, jam teko net padėti aukštesniųjų kursų moksleiviams. Įgijęs šios mokyklos diplomą, 1954 m. R. Vosylius įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakulteto matematikos specialybę. Jam studijose dėstė tokie iškilūs Lietuvos matematikai, kaip Vincas Mockus, Kleopas Grincevičius, Vincas Katilius, Michailas Gotleras, Aleksandras Dreimanas (daugelis kurių buvo Vytauto Didžiojo universiteto auklėtiniai), tačiau didžiausią įtaką jo, kaip geometro kelio pasirinkimui, turėjo Vaclovas Bliznikas, vienas iš Lietuvos geometrijos mokslų patriarchų. V. Blizniko patarimu, 1963 m. R. Vosylius įstojo į Maskvos M. Lomonosovo universiteto geometrijos aspirantūrą ir, vadovaujant žinomam SSSR geometrui prof. A.M. Vasiljevui, ją sėkmingai baigė. 1966 m. sugrįžęs po aspirantūros, 1966 – 2010 m. dirbo VVPI-VPU geometrijos katedroje vyr.dėstytojo, docento, profesoriaus, katedros vedėjo pareigose. 1969 m. Vilniaus universiteto mokslo taryboje R. Vosylius apgynė mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Apie homogeninių erdvių geometriją“, 1985 m. Tibilisio valstybiniame universitete apgynė habilitacinį darbą: „Apibendrintos geometrinės struktūros“, ir 1987 m, jam patvirtinamas profesoriaus pedagoginis vardas. 1987-90 m. prof. R. Vosylius išrenkamas mokslo prorektoriaus pareigoms, net dvidešimtmetį (1990-2010 m.) jis buvo renkamas savo Alma Mater Senato pirmininku. R. Vosyliaus mokslinių tyrimų sritis apėmė glodžiųjų daugdarų geometrija. Tirdamas geometrines struktūras, jis pirmasis pradėjo taikyti moderniąją Spencerio-Goldschmidto diferencialinių lygčių sluoksniuotose erdvėse teoriją, išplėtojo originalią jos versiją. R. Vosylius šia tematika kartu su bendraautoriais paskelbė per 50 mokslo straipsnių, Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose.

Studijų kolegos, studentai ir bendradarbiai dėstytojai labai šiltai prisimena subtilų Romualdo jumorą, jo pastangas padėti studentams ir kolegoms visais dalykiniais ir net asmeniniais klausimais. 2015 m. Lietuvos metų mokytoja Anna Mažuolienė su pasididžiavimu  prisimena: „ „Kad jūs žinotumėte, kokie „grandai“ mane mokė: prof. habil. dr. Romualdas Vosylius, prof. dr. Pranas Survila, doc. dr. Jonas Banys, doc. dr. Jonas Teišerskis…“. Dar pirmame kurse R. Vosylius pradėjo domėtis parašiutizmo sportu, ištisas vasaras praleisdavo Kyviškių aerodrome. Buvo aktyvus VVPI šachmatų turų dalyvis, iki pat išėjimo į pensiją domėjosi Universiteto muzikiniu gyvenimu, lankydavosi „Šviesos“, „Poringės“, „Ave Vita“, kitų studentiškų kolektyvų renginiuose. Buvo gerai susipažinęs su Žilinsko kolekcija Kaune, lankė parodas, koncertus, ypač mėgdavęs kūrinius smuikui. Jo pomėgis buvo tos meno sritys, kuriose atsiskleidžia virtuoziškumas bei meistriškumas. Kadangi Romualdo ir Dailės akademijos rektoriaus Vytauto Brėdikio šeimos giminiavosi, nes jų žmonos Milda ir Laima buvo seserys, iškilaus VVPI lituanisto Ipolito Cieškos dukros, tai šeimyniniuose susitikimuose ir pobūviuose tik apie tapybą ir dailę sukosi visi pokalbiai. Vyriasniąjame amžiuje dar labiau sutvirtėjo Romualdo jaunystės pomėgis gamtai ir ypač žvejybai. Gal neatsitiktinai, šiltą šių metų rudens vakarą, kylant mėnuliui ir pradedant plaukti žvaigždėtam dangui, Romualdas iškeliavo Amžinybėn, lyg jaunas susimąstęs žvejys.