1938-04-01–2022-09-18 

Eidamas 85-sius metus, 2022m. rugsėjo 18 d. vėlų vakarą, netikėtai Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Senato pirmininkas, mokslo prorektorius prof. habil.dr. ROMUALDAS VOSYLIUS.

Vosylius gimė 1938 m. balandžio1 d. Bartninkuose (Pilviškių valsč., dabartinis Vilkaviškio raj.).

Pradžios mokslus baigė Bartninkų pradinėje, vėliau mokėsi septinmetėje mokykloje. 1949m. jis  įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, kurioje, pasak Romualdo, matematikai buvo skiriamas nepakankamas dėmesys, todėl čia besimokant, jam teko net padėti aukštesniųjų kursų moksleiviams. Įgijęs šios mokyklos diplomą, 1954 m. R. Vosylius įstojo į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Fizikos-matematikos fakulteto matematikos specialybę. Jam studijose dėstė tokie iškilūs Lietuvos matematikai, kaip Vincas Mockus, Kleopas Grincevičius, Vincas Katilius, Michailas Gotleras, Aleksandras Dreimanas (daugelis kurių buvo Vytauto Didžiojo universiteto auklėtiniai), tačiau didžiausią įtaką jo, kaip geometro kelio pasirinkimui, turėjo Vaclovas Bliznikas, vienas iš Lietuvos geometrijos mokslų patriarchų. V. Blizniko patarimu, 1963 m. R. Vosylius įstojo į Maskvos M. Lomonosovo universiteto geometrijos aspirantūrą ir, vadovaujant žinomam SSSR geometrui prof. A.M. Vasiljevui, ją sėkmingai baigė. 1966 m. sugrįžęs po aspirantūros, 1966 – 2010 m. dirbo VVPI-VPU geometrijos katedroje vyr.dėstytojo, docento, profesoriaus, katedros vedėjo pareigose. 1969 m. Vilniaus universiteto mokslo taryboje R. Vosylius apgynė mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją „Apie homogeninių erdvių geometriją“, 1985 m. Tibilisio valstybiniame universitete apgynė habilitacinį darbą: „Apibendrintos geometrinės struktūros“, ir 1987 m, jam patvirtinamas profesoriaus pedagoginis vardas. 1987-90 m. prof. R. Vosylius išrenkamas mokslo prorektoriaus pareigoms, net dvidešimtmetį (1990-2010 m.) jis buvo renkamas savo Alma Mater Senato pirmininku. R. Vosyliaus mokslinių tyrimų sritis apėmė glodžiųjų daugdarų geometrija. Tirdamas geometrines struktūras, jis pirmasis pradėjo taikyti moderniąją Spencerio-Goldschmidto diferencialinių lygčių sluoksniuotose erdvėse teoriją, išplėtojo originalią jos versiją. R. Vosylius šia tematika kartu su bendraautoriais paskelbė per 50 mokslo straipsnių, Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose.

Studijų kolegos, studentai ir bendradarbiai dėstytojai labai šiltai prisimena subtilų Romualdo jumorą, jo pastangas padėti studentams ir kolegoms visais dalykiniais ir net asmeniniais klausimais. 2015 m. Lietuvos metų mokytoja Anna Mažuolienė su pasididžiavimu  prisimena: „ „Kad jūs žinotumėte, kokie „grandai“ mane mokė: prof. habil. dr. Romualdas Vosylius, prof. dr. Pranas Survila, doc. dr. Jonas Banys, doc. dr. Jonas Teišerskis…“. Dar pirmame kurse R. Vosylius pradėjo domėtis parašiutizmo sportu, ištisas vasaras praleisdavo Kyviškių aerodrome. Buvo aktyvus VVPI šachmatų turų dalyvis, iki pat išėjimo į pensiją domėjosi Universiteto muzikiniu gyvenimu, lankydavosi „Šviesos“, „Poringės“, „Ave Vita“, kitų studentiškų kolektyvų renginiuose. Buvo gerai susipažinęs su Žilinsko kolekcija Kaune, lankė parodas, koncertus, ypač mėgdavęs kūrinius smuikui. Jo pomėgis buvo tos meno sritys, kuriose atsiskleidžia virtuoziškumas bei meistriškumas. Kadangi Romualdo ir Dailės akademijos rektoriaus Vytauto Brėdikio šeimos giminiavosi, nes jų žmonos Milda ir Laima buvo seserys, iškilaus VVPI lituanisto Ipolito Cieškos dukros, tai šeimyniniuose susitikimuose ir pobūviuose tik apie tapybą ir dailę sukosi visi pokalbiai. Vyriasniąjame amžiuje dar labiau sutvirtėjo Romualdo jaunystės pomėgis gamtai ir ypač žvejybai. Gal neatsitiktinai, šiltą šių metų rudens vakarą, kylant mėnuliui ir pradedant plaukti žvaigždėtam dangui, Romualdas iškeliavo Amžinybėn, lyg jaunas susimąstęs žvejys.